A.Valinskas: tai kur tie marsiečiai, su kuo mes kariausim?

Kai Arūnas Valinskas ir jo suburta Tautos prisikėlimo partija (TPP) sėkmingai pasirodė rinkimuose, partijos įkvėpėjas ir idėjinis vadas sakė, kad ištikus krizei su jais bus linksmiau. Gal jau metas suskaičiuoti linksmybes? Pirmiausia, nė metų neišbuvusi partija skilo, po to kilusios intrigos leido Seimui iš pirmininko posto atstatydinti Arūną Valinską. Po apkaltos iš Seimo išlėkė Linas Karalius.

O Aleksandras Sacharukas neteko teisės drbti su slapta informacija ir dėl to išguitas iš kelių postų Seime. O kur dar Sauliaus Stomos suokimas „žaliaakei“ Rūtai, Antano Nedzinsko pajuokos vertos vedybos. Asta Baukutė, melavusi apie sutuoktinio sukeltą avariją su šviesoforo nuvertimu. Beje, šį triuką, tik dar sodriau visai neseniai pakartojo Vincas Babilius.

Donalda Meiželytė irgi, regis, ne itin blaiviu protu kartu su draugužiu tikrino policijos operatyvumą. O kur ponia Inga Valinskienė, kojas TV ekranuose kilnojanti aukščiau, nei derėtų jos amžiaus ir stoto damai? Ir pats Arūnas Valinskas, užsiklijavęs raudoną nosį, TV studijoje tikrai ne apie įstatymus diskutuoja.

Buvo A. Valinsko aplinkoje vienas solidus ir rimtas žmogus – kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Bet ir tam trūko kantrybė.

Balandžio 1-osios „Savaitės“ studijoje svečiavosi neabejotinas Seimo „Auksinių svogūnų“ laureatas Arūnas Valinskas.

N. P. Prisipažinsiu man labai patiko Jūsų klausimas: kažin kas tiek tokių atvedė į Seimą? Tai ką Jūs šiandien manote apie visą tą kompaniją, kurią atvedėte į Seimą

A. V. Na, visų pirma, kalbėdamas apie „tokius“, aš kalbėjau ne tik apie tokius, kurie atėjo su mumis. Bet, kaip matom dabar, ir iš kitų partijų atsiranda gerokai drąsesnių pareiškimų ir veikėjų, kurie mus gerokai permuša. Kita vertus, tos didžiosios tradicinės partijos tiek daug priėmė iš mūsų atvestų, kurie jau turėtų būti geriečiais, kad mes plojam rankom ir džiaugiamės: atvedėm naujų politikų būrį.

N. P. Bet aš pamenu ir dar vieną jūsų priešrinkiminę frazę. Jūs tada sakėte: jūs jau prisidirbote, duokite dabar prisidirbti mums. Pataikėte kaip pirštu į dangų. Tai dabar esate patenkintas ar kaip?

A. V. Politika nėra moteris, su kuria pabuvęs, jaustumeis patenkintas arba ne. Iš tiesų, galiu pasakyti, kad tikrai, padėjęs ranką ant širdies, jaučiu savo atsakomybę iš dalies, kartais ir kaltę, bet tie žmonės tiesiog buvo gerokai pastebimi dar prieš ateidami į Seimą arbą į politiką. Už tai jie visada būdavo pirmuose laikraščių puslapiuose.

N. P. Kai jūs rinkote tuo metu žmones į savo partiją, prieš rinkimus, kuo Jūs vadovavotės? Jūs sakėte, kad jie buvo ryškūs. Taip, jie buvo pirmuose laikraščių puslapiuose, bet ar Jums svarbiausia buvo tas ryškumas ir jų skaičius, ar svarbiau buvo tai, kad tokie yra lengviau valdomi?

A. V. Ne, atvirkščiai, tokie yra sunkiau valdomi, nes jie yra asmenybės. Bet didžiausią problemą sudarė tai, kad po šituo šlovės, žinomumo šydu atėjo tie, kurie panoro patys valdyti. Ir tada teko priimti skausmingus sprendmus ir pasakyti: ačiū, bet mums nepakeliui.

N. P. Aš taip suprantu, kad Jūs savo ateitį siejate su politika ir Seimo rinkimais?

A. V. Nebūtinai tik su Seimo rinkimais. Yra daugybė veiklos sričių, kur tu, kaip visuomeniškai aktyvus pilietis, gali save realizuoti. Nebūtinai būti Seime.

N. P. Bet Jūs dalyvausite rinkimuose?

A. V. Aš asmeniškai – taip.

N. P. Labai puiku. Tai aš noriu klausti: iš tų, kuriuos jūs atsivedėte, kam dar rekomenduotumėte daryti tą patį?

A. V. Aš visiems visų pirma rekomenduočiau labai gerai pagalvoti, ar tikrai nėra geresnių užsiėmimų.

N. P. Inga Valinskienė... Kaip ten su jos dalyvavimu Seimo rinkimuose? Vieną kartą ji sako, kad nedalyvaus, kitą kartą sako, kad sąraše yra, paskui Jūs iš ryto sakote, kad lyg ir neturėjo dalyvauti, po pietų ji sako, kad dar pagalvos.

A. V. Tiesiog sąraše ji atsirado dėl to, kad, sudarydami bendrą sąrašą, įtraukė visus Seimo narius. Inga, kiek aš žinau, savo sutikimo tikrai nepatvirtino, nedavė.

N. P. Kaip dabar taip atsitiko, kad ne tik Jūsų žmona, bet ir Jūs pats niekaip negalit išsiaiškinti to Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo Seimo nariams draudžiama dalyvauti TV projektuose, vesti laidas, šokti, dainuoti ir t.t .?

A. V. Atrodo, kad tie žmonės, kurie labiausiai matomi, ant kurių galima labiausiai loti, griauna valstybės pamatus. Negi nėra kitų dalykų? Be abejo, kai nesugeba suorganizuoti Energetikos ministerija per trejus su puse metų nieko ypatingo, tai tada kalti kas? Na, aišku, Valinskas, Babilius, Baukutė ir t.t. Baukutė, nes pradėjo griauti valstybę, kai maitino krūtimi vaiką, Valinskas, apskritai, kad atėjo, Valinskienė, kad šoka, kiti, kad dainuoja, kiti, kad sėdi ir šneka ir t.t. Gal atmeskim tuos etikečių kabinimus ir paprastai pažiūrėkim, ar nėra valstybėje daugiau problemų.

N. P. Tai yra nesolidu, tai neatitinka KT išaiškinimo, ne tuo turėtų užsiiminėti Seimo narys.

A. V. Teismo išaiškinimą tikrai atitinka, nes ten nekalbama...

N. P. ... konkrečiai apie Valinskus, taip ten nėra pasakyta, kad jiems to negalima daryti. Sutinku.

A. V. Nenoriu nei pulti, nei gintis, bet ten tikrai parašyta, kad Seimo narys negali gauti papildomo atlygio, išskyrus kūrybinę veiklą.

N. P. Prezidentę Jūs pirmiausia pavadinote „ponia“, kiek paabejojęs pervadinote „panele“ , bet rašinys vis tiek vadinosi „Ponia Prezidente, argumentais dėl pensijų atstatymo pjaunate grybą“. Baigėsi viskas tuo, kad Prezidentė Jūsų leksikone tapo „boba“. Visai neseniai išgirdome, kad Premjeras taip pavargo, kad jau nebėra Premjeras Andrius Kubilius, o rašytojas Kubilinskas, kuris seka pasakas. Tai čia, Jūsų manymu, kas: rimto politiko solidūs argumentai ar šoumeno trumpomis kelnytėmis šėliojimai, kurie, pirmiausia, kenkia jam pačiam?

A. V. Ne, man tikrai nekenkia. Aš tikrai jaučiuosi savo vietoje ar dirbčiau Seime, ar ateityje dirbsiu TV, ką dariau anksčiau. Jeigu tu sugebi tai, ką nori pasakyti, įvilkti į paradokso, ironijos arba šiek tiek sarkazmo drabužį, kodėl tu to negali padaryti? Nereikia sedėti tokiom kaip Andriaus Kubiliaus užgriuvusiomis akimis, rūpestis veide, rūpintojėlio poza...

N. P. Bet jis iš tiesų turi daug rūpesčių šitoje valstybėje.

A. V. Bet nemažą dalį patys ir pridirbo.

N. P. Ir Jūs taip pat, nes Jūs šitoje koalicijoje.

A. V. Be abejo, taip, tai mes dabar ir klausiam: tai kur tie marsiečiai, su kuo mes kariausim?

N. P. Jums Kultūros ministru nepavyko tapti tiesiog per Prezidentę. Bet ar nėra Jūsų planuose vidaus reikalų ministro posto, nes dabar Jūsų partija su Prezidente yra kaip ir sąjungininkai, suprask, dabar turite Prezidentės užtarimą?

A. V. Tikrai nėra dabar, nors pagal išsilavinimą nėra pareigų, kurių negalėčiau užimti (juokiasi). O jeigu atvirai, tai, netgi teikdami kultūros ministrą, mes žinojom, kuo tai baigsis. Kadangi aš buvau partijos pirmininkas ir pats pasirašiau teikimą.

N. P. Tai jūs erzinot Prezidentę, specialiai tai darėt?

A. V. Politika – toks žaidimas ne ant vienos lentos. Kartais ne visada supranti, ką mes čia žaidžiam – ar šachmatais, ar šaškėm, ar tiesiog sprigtukus. Aš 100 procentų žinojau, kaip bus, taip ir įvyko. Dabartinėje situacijoje nematau nei galimybių, nei noro jokio neturiu... O šiaip – gera idėja. Aš dar pagalvosiu.

N. P. Ačiū, pone Valinskai, už šitą pokalbį.

A. V. Ačiū, Nemira, ir, kaip sako vienas Jūsų kolega, iki rytojaus.


Šiame straipsnyje: Arūnas Valinskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

tikiuosi

tikiuosi portretas
šio lunatiko greitai seime nebus

gal

gal portretas
Zvagulis, Valinskai, Starosaite ir Cicinas tas pats per ta pati metai is metu. Truko tik girto Sapranausko ir apsirukusio Algio greitai. Gal sugalvokit ka nors naujo, po velniu, kiek galima

valinskui

valinskui portretas
tikimes kad sio politinio lavono seime daugiau nepamatysime!
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių