A.Valantinas: griežtinti operatyvinės veiklos kontrolę trūksta politinės valios

Operatyvinės veiklos kontrolei griežtinti nėra sudaromos būtinos įstatymų prielaidos, todėl prokurorams nesuteikiama galimybė tinkamai kontroliuoti šią veiklą, teigia generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Įstatymų pataisų nepriima

Ketvirtadienį išplatintame pranešime A.Valantinas tvirtina, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija sunkina operatyvinės veiklos kontrolės priemonių planavimą, nors galiojantis Operatyvinės veiklos įstatymas vieningai pripažįstamas neatitinkančiu teisinių ir visuomeninių realijų, o nauja įstatymo redakcija svarstoma nuo 2004 metų.

"Prokurorai priversti konstatuoti, kad nepateisinamai ilgai trunkanti naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo priėmimo procedūra yra pagrindinis asmens teisių į privataus gyvenimo neliečiamybę užtikrinimo trikdis", - pranešime cituojamas generalinis prokuroras.

Pasak jo, susidaro įspūdis, kad kasmet valdančioji dauguma, nepriklausomai nuo to, kuriai politinei partijai ji atstovauja, įtraukia šį klausimą į viešų diskusijų darbotvarkę, bet pritrūksta politinės valios priimti reikiamas įstatymų pataisas, sudarančias galimybes visapusiškai kontroliuoti operatyvinę veiklą.

Poziciją išdėstė ir Prezidentei bei Seimo pirmininkei

Šis prokuratūros vadovo pareiškimas išsiųstas prezidentei Daliai Grybauskaitei bei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Ši pozicija, pasak pranešimo, pirmadienį išdėstyta ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai.

Poziciją, kad dėl netobulų įstatymų negalima visiškai sureguliuoti operatyvinės veiklos, pirmadienį su susitikimo su A.Valantinu išsakė ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas.

"Komisija priėmė sprendimą kreiptis į Seimo pirmininkę, atsakyti į jos pavedimą, tai yra sudaryti darbo grupę Operatyvinės veiklos įstatymui tobulinti, nes dabartiniai Operatyvinės veiklos įstatymo mechanizmai nesuteikia galimybės visiškai sukontroliuoti operatyvinės veiklos", - pirmadienį tvirtino A.Sacharukas.

Anot jo, išvadas komitetas ketina pateikti kitą savaitę, po susitikimų su apygardos teismų pirmininkais. Būtent po šio susitikimo ketinama kreiptis į Seimo pirmininkę, kad būtų sudaryta darbo grupė tobulinti įstatymus.

Pažeidžiami įstatymai

A.Sacharukas žurnalistams yra sakęs, kad sankcionuojant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę pažeidžiami įstatymai.

Tokią išvadą politikas padarė išklausęs Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Mirnyj liudijimų.

Išklausęs A.Valantino A.Sacharukas tvirtino, kad generalinio prokuroro ir Šiaulių prokuroro atsakymuose yra nemažai prieštaravimų.

Komisijos pirmininkas po susitikimo su Šiaulių pareigūnais sakė sužinojęs, kad nors Operatyvinės veiklos įstatymas numato, jog operatyvinės veiklos subjektas motyvuotu raštu turi kreiptis į prokurorą dėl leidimo slapta klausytis pokalbių arba kitaip kontroliuoti įtariamąjį, o prokuroras - į teisėją, šios tvarkos ne visuomet laikomasi.

Platūs slaptųjų tarnybų įgaliojimai

Be to, įstatymai leidžia specialiosioms tarnyboms sankcijų kreiptis į bet kurį šalies apygardos teismą. Todėl, anot A.Sacharuko, gali atsitikti taip, kad vienam teismui atmetus prašymą išduoti sankciją klausytis kurio nors žmogaus pokalbių, po poros valandų tokį leidimą išduoda kitas teismas.

Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai pavesta išsiaiškinti, ar teisinga viešai paskelbta informacija, kad neteisėtai klausomasi žurnalistų pokalbių.

Apie tai paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys. Pasak jo, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje.

D.Kuolio duomenimis, Valstybės saugumo departamentas žurnalistų pokalbių klausymąsi organizavo per A.Mirnyj ir B.Kalainį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių