Aukštosiose mokyklose liko per 3 tūkst. laisvų vietų

Po pagrindinio priėmimo į studijas pirmojo etapo liko laisvų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų į universitetų ir kolegijų studijų programas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, liko 3250 laisvų vietų: 1089 universitetuose ir 2161 kolegijose.Šias vietas žadama paskirstyti antrajame pagrindinio priėmimo etape.

Universitetuose daugiausia laisvų vietų liko technologijos mokslų ir socialinių mokslų (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes) studijų srityse - atitinkamai 218 ir 204.Dar 188 vietos liko humanitarinių mokslų srityje, 157 - fizinių mokslų, 142 - biomedicinos mokslų (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę), kitose - gerokai mažiau.

Kolegijose daugiausia laisvų vietų liko taip pat technologijos mokslų studijų srityje - 747, o verslo ir vadybos krypčių grupėje - 631.

Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupėje laisvų vietų dar yra 313, biomedicinos mokslų studijų srityje (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) - 161, socialinių mokslų studijų srityje (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes) - 157.

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti valstybės lėšomis buvo pakviesti 15 tūkst. 872 asmenys, dar 132 pakviesti studijuoti tikslinėse vietose.Palyginti su 2011 metais, šiemet siekiančių studijuoti socialinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo, tačiau ši studijų sritis išliko gerokai populiaresnė už kitas. Išaugo biomedicinos ir technologijos mokslų pasirenkamumas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas  portretas
Daugelis susirūpinusių Lietuvos likimu galvoja, kaip pripratinti Lietuvos jaunimą kurti verslus gimtinėje, užuot einant į darbo biržą arba emigruojant. Gal padėtų materialinės paramos dalinimas pradedantiems verslininkams? Manau, kad ne. Neuždirbti ir nesutaupyti pinigai neatneša laimės. Seniai populiarios yra garsios stambių loterijos laimėjimų istorijos. Tokie laimėjimai nepadaro laimėtojų sėkmingais verslininkais. Jei nori konkuruoti pinigais, tai uždirbk ir sutaupyk tuos pinigus. Tik tada mokėsi juos tvarkyti ir išsaugoti. Jei kas nors atidarys seifą ir duos jums gyvenimo pradžiai po keletą milijonų dolerių, jūs netapsite sėkmingais verslininkais. Tik būsite skolingi kažkam po keletą milijonų dolerių. Ne tik Lietuvoje būna milijonierių, kurie yra neverti tų pinigų. Vakaruose jei sakai, kad esi verslininkas, tave klausia, kaip tu apsigini nuo konkurencijos. Jei neapsigini, tai tu nesi verslininkas. Jei Tave kokie nors apgavikai vadina verslininku, ar genijum, ar dar kaip nors, norėdami Tavim pasinaudoti, tai nereiškia, kad Tu turi dirbti jiems dešimtmečius už jų malonius žodelius, nieko neturėdamas. Sugebėjimas kurti tokius užtvarus, apsaugančius nuo konkurentų, yra svarbiausia verslo savininko savybė. Konkurentu gali tapti daug kas: esami ar buvę verslo dirbantieji, verslo partneriai, kaimynai, Kinijos ar dar kokių nors šalių verslininkai. Užtvaru, apsaugančiu nuo konkurentų, gali būti uždirbti ir sutaupyti pinigai, bei sunkiai kitiems prieinamos žinios. Mes tik tada sukursime verslui palankią ekologinę sistemą, kada mūsų gabus jaunimas galės Lietuvoje įsigyti tokių žinių bei sukaupti tokius pinigus. Ta ekologinė sistema turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga. Todėl būtina atsisakyti nemadingu dabar socialiniu darvinizmu paremtos universitetinės sistemos, kurią įvedė A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus vadovaujamos grupės. Jų įvesta tikimybė mokėti didžiulius pinigus už universitetinį išsilavinimą tik išbaido gabiausius mūsų abiturientus. Turime paruošti pakankamai gebančio Lietuvos jaunimo, jei norime Lietuvoje kurti gyvybingus verslus. Iš daugelio egzistuojančių verslo savininko apibrėžimų man artimiausias yra tas, kurį 1975 metais paskelbė Albertas Šaperas (Abert Shapero), teigiantis, kad verslininkai imasi iniciatyvos, susitaiko su pralaimėjimo rizika ir yra kontrolės pozicijoje. Užtvarai, apsaugantys nuo konkurencijos, yra esminė tos kontrolės dalis. Padėkime mūsų verslui kurti jam reikalingus užtvarus. Išvada yra paprasta. Turime efektyviau panaudoti mūsų mokesčių pinigus bei sukurti tokią universitetinio išsilavinimo sistemą, kuri pritrauktų kuo daugiau gabaus Lietuvos jaunimo ir suteiktų jam žinias, reikalingas konkuruoti šiuolaikiniame versle bei pakankamai greitai sukaupti startinį kapitalą. Reikalinga geležinė šluota, pašalinanti iš sistemos apgavikus, tinginius bei sustabarėjusia ideologija paremtus įstatymus.

Taip

Taip portretas
Tiesiog zmones suvoke, kad daugelio naujai susikurusiu universitetu , kolegiju ar specialybiu isduodami diplomai - niekiniai. Reikia palikti tik senasias mokslo istaigas. Kam tokiai mazai saliai reikia tiek mokymo istaigu.

saulynas

saulynas portretas
tai dabar sv ietimo ministrui reikia medalio ir dar paminklo gyvam esant.maladiec bachurelis!!! ir kas tokius i seima renka,ir kas tokius skiria ministru,o baisiausia kas tokius ten laiko po tiek kliauzu???slove debilams!!!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių