- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštojo mokslo reformos sėkmė priklausys nuo jai iškeltų, o svarbiausia įgyvendinamų 5-6 kokybinių kriterijų, kurių aukštosios mokyklos privalėtų laikytis ir juos siektų įgyvendinti.
Tokiu atveju būtų galima tikėtis, kad reforma atneš teigiamų rezultatų, kokių pavyko pasiekti Estijai. Prie tokių išvadų buvo prieita Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuotoje tęstinėje diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.
Lietuva turi siekti kokybiško aukštojo mokslo, kuris būtų konkurencingas ir tarptautiniu mastu. Jei bus išsikeltas toks tikslas, tada bus žinomi ir sprendimai, kuriuos būtina būtų priimti, teigė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas.
„Panašiu keliu nuėjo estai, kurie susimažino savo universitetų skaičių iki trijų. Jie iš esmės peržiūrėjo savo mokslų programas ir finansavimą ir šiandien jų biudžetai yra 2,5 karto didesni nei didžiausių Lietuvos universitetų. Reikia pradėti nuo minimalių kokybinių kriterijų, kurie yra seniai visiems žinomi: stojimo balo didinimas, besidubliuojančių programų atsisakymas, darbą susiradusių studentų skaičius, darbas su verslu ir pramone, mokslo pasiekimai“, – dėstė prof. P. Baršauskas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos iki šiol pačios nesilaikydavo net minimalių kokybinių reikalavimų ir stengdavosi gauti daugiau asmeninės naudos.
Panašiu keliu nuėjo estai, kurie susimažino savo universitetų skaičių iki trijų. Jie iš esmės peržiūrėjo savo mokslų programas ir finansavimą ir šiandien jų biudžetai yra 2,5 karto didesni nei didžiausių Lietuvos universitetų.
Prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, pasigenda aiškesnės vizijos, kokio rezultato siekiama šios konsolidacijos metu, koks bus siekiamas galutinis rezultatas.
„Nėra aišku, kokiais būdais pasieksime kokybinį progresą, nes išskyrus kokybinį ir finansinį kokybės siekio deklaravimą daugiau nesimato, ko konkrečiai siekiame. Tenka apgailestauti, kad šioje reformoje nesimato, kokia vieta paliekama privatiems universitetams. Nematome jokių požymių, kad valstybė, skirstydama finansavimą mokslinių tyrimų infrastruktūrai, vienodai traktuotų tiek valstybines, tiek privačias aukštąsias mokyklas“, – sakė Prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
LVK prezidentas Valdas Sutkus akcentavo būtinybę patiems universitetams eiti su savo rekomendacijomis ir vizijomis, o nelaukti Vyriausybės pasiūlymų dėl aukštųjų mokyklų reformos ar uždavinėti klausimus, kokia turėtų būti reforma.
„27 metus su aukštojo mokslo reforma nieko nebuvo daroma, valdžia nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, o dabar tikimąsi, kad valdžia ims ir pateiks konkretų veiksmų planą. Iniciatyva turėtų eiti ne tik iš Vyriausybės, bet ir universiteto, verslo bendruomenės“, – teigė V. Sutkus.
V. Sutkus pristatė Lietuvos mokslų akademijos rekomendacijas dėl aukštojo mokslo reformos. Jose teigiama, kad studentų skaičius kiekvienais metais vidutiniškai sumažėja 5,8 proc., tuo tarpu studijų programų skaičius 2016 m. išaugo trečdaliu, o programų skaičius vien bakalauro studijų lygmenyje siekia 800. Lietuvoje iš viso yra 45 aukštosios mokyklos su kolegijomis, 22 universitetai ir 23 kolegijos.
Tuo tarpu investicijos į aukštojo mokslo sektorių šalyje yra nepakankamos. 2015 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aukštojo mokslo studijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai švietimo srityje sudarė 282,8 mln. eurų arba 0,7 proc. BVP. 2010 m. šios išlaidos siekė 376,1 mln. eurų arba 1,3 proc. BVP.
Išlaidos universitetų ūkiui ir administravimui kinta nuo 12 iki 32 proc. Vien Šiaulių universitetas išleidžia 32 proc. savo biudžeto ūkiui ir administravimui, o 62 proc. šio universiteto studentų moka už mokslą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas akcentavo būtinybę išsikelti realiai įgyvendinamus tikslus ir vengti kraštutinumų.
„Mes dažnai puolame į kraštutinumus, išsikeliame sau neįgyvendinamus reikalavimus, kurių neįvykdome arba nusprendžiame nieko nedaryti ir laukti, kol problemos savaime išsispręs. Tai neatneša jokių rezultatų. Todėl reikia tikėtis, kad LR vyriausybės komisija, kuri šiuo metu rengia auštųjų mokyklų reformų planą nustatys įgyvendinamus tikslus ir reforma pajudės“, – pridūrė A. Daniūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...