Augantys smurto mastai šokiruoja: 95 proc. skriaudikų – vyrai

Kas antras lietuvis pažįsta smurtą patyrusią moterį – tai rodo tyrimai. Vos prieš dvejus metus priimtas smurto artimoje aplinkoje įstatymas linksniuojamas dėl jo trūkumų, o augantys smurto atvejų skaičiai šokiruoja.

Kas antras lietuvis pažįsta smurtą patyrusią moterį – tai rodo tyrimai. Vos prieš dvejus metus priimtas smurto artimoje aplinkoje įstatymas linksniuojamas dėl jo trūkumų, o augantys smurto atvejų skaičiai šokiruoja. 95 proc. smurtautojas yra vyras. Nukentėjusieji – moterys, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.

Apie didžiulę Lietuvos gėdą – smurtaujantį vyrą ir mušamą, kenčiančią moterį kalbamės su Lygių galimybių plėtros centro projektų vadove Margarita Jankauskaite.

– Užfiksuotų smurto artimoje aplinkoje atvejų daugėja. Kaip manote – įstatymas neveikia ar smurtą kentusios moterys darosi drąsesnės?

– Tai, kad tų atvejų padaugėjo, yra labai geras ženklas. Vadinasi, kreipiasi, mėgina ieškoti pagalbos. Tik nereikėtų užmigti ant laurų, o siekti, kad pagalbos sistema būtų veiksmingesnė. Yra tendencija: jeigu kreipiasi ir pagalba nesuteikiama veiksmingai, paskui žmogus ir nesikreipia. Ir žinome, kad jei žmogus nesikreipia, o smurtas tęsiasi, tai kiekvienas paskesnis atvejis būna vis pavojingesnis. Kalbėdami apie smurtą šeimoje mes turime suvokti, kad bet kuris atvejų gali būti mirtinas.

– Vyriausybė pritarė, kad Lietuva pasirašytų tarptautinę konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei šalinimo. Ką mums tai duos?

– Tai tik pirmas žingsnis. Labai svarbu, kad Seimas ratifikuotų. Jeigu viskas bus gerai ir mūsų Seimo nariai suskubs tai padaryti, bus žengtas didelis žingsnis į priekį. Šios konvencijos ratifikavimas bylotų apie valstybės įsipareigojimą spręsti smurto problemas kompleksiškai. Ten apibrėžta viskas – apsauga, baudžiamoji atsakomybė smurtautojui ir prevencija.

Tik tada, kai kompleksiškai žiūrėsime į šią problemą, galima tikėtis kokio nors proveržio. Mūsų įstatymas yra labai tobulintinas galvojant apie poveikio priemones smurtautojui ir pagalbą nukentėjusiajai.

– Visuomenėje gajus stereotipas – esą smurtas kyla ten, kur pora girtauja, tad kilus konfliktui neišvengiama smurto. Atseit neretai pati nukentėjusioji išprovokuoja tokį smurtautojo elgesį.

– Bet koks kalbėjimas, kad kaltas alkoholis, įtempta socialinė situacija ar dar kokia kita priežastis, lengvina smurtautojo padėtį. Baudžiamojoje teisėje alkoholis yra sunkinanti aplinkybė. Šiuo atveju lygiai taip pat. Jeigu išgėręs daraisi agresyvus, tai negerk. Kad ir kaip smurtautojas būtų apsvaigęs, jis kontroliuoja savo elgesį. Klausimas tik – kiek kontroliuoja. Vienas visai nekelia balso, nes žino, kad tai neleistina, kitas leidžia užrikti, o dar kitas – trinktelėti taip, kad ir užmušti gali.

– Turime pakeisti požiūrį tiek, kad neliktų jokio smurtautojo pateisinimo?

– Bet koks kalbėjimas apie alkoholį ar aiškinimas, kad jinai jį suerzino – tik tepalas smurtautojo girnoms. Taip jis atitraukia dėmesį nuo savo problemos.

Gyvename teisinėje visuomenėje, kurioje jėgos panaudojimas – išimtinai valstybės prerogatyva. Tik valstybė gali spręsti, kiek ir prieš ką gali būti panaudota prievartos. Jeigu viešojoje erdvėje mes taikome tokius principus, tai lygiai tas pats ir privačioje. Visai nesvarbu, kaip ten ji jį sunervino.

– Kodėl mes, lietuviai, tokie mušeikos?

– Kaip pas mus auklėjama mergaitė? Ji turi būti kukli, nedraskyti akių, labiau rūpintis kitais negu savimi, būti nuolanki, gera žmona ir mama. Atrodytų, tokie labai gražūs tikslai. Bet už jų slypi didelis pavojus. Jei visą laiką galvoji tik apie kitus, o ne apie save, tai smurtautojas tokią ir tampo už virvučių. Kai reikia imtis ryžtingesnių žingsnių, moteris nebesugeba to padaryti, nes nėra suformuotas psichologinis stuburas ir tuo naudojamasi.

– Tai jeigu jau taip lietuvės išauklėtos, tai gal nelabai ir galime tuos vyrus kaltinti?

– Tradicijos negali pateisinti jokio smurto prieš žmogų. Turime suvokti, kad tada tai ne tradicija, o tragedija, ir keisti. Mes turime keisti ir vyrų, ir moterų elgesio normas. Bet čia prevencija. Ten, kur nusikaltimas, tai jau nusikaltimas. Negali sakyti: ai, mane taip auklėjo. Visi gyvename toje pačioje kultūroje, bet ne visi smurtaujame.

– Nuo senų senovės mergaitės buvo taip auklėjamos ir mums pačioms toks gražus auklėjimas pakišo koją.

– Na taip. Mes iš esmės turėtume žiūrėti į žmogų universaliai. Kai ugdai žmogų – ar vyrą, ar moterį – turi auklėti kaip autonomišką, gebančią mąstyti, pasirūpinti savimi asmenybę.

Kokia pas mus vaizduojama moteris? Trapi, gležna, dažnai nesugebanti savimi pasirūpinti, susiorientuoti ir visa tai dar romantizuojama. Mes iš esmės luošiname žmogų. Jeigu surašytume visas moteriškas savybes, patys nusistebėtume: kažkokia infantili asmenybė, ne visiškai brandus žmogus. Bet mes tokią moterį ir mėginame formuoti. Parodome, kaip čia viskas gražu, kokia ji trapi gėlelė, šalia jos turi būti kažkoks riteris, o riteris dažniausiai pasirodo ne visai riteris. Ir tada prasideda visos tos dramos.

– Vis dėlto tokio požiūrio pakeisti per dieną ar per porą metų, kiek galioja smurto artimoje aplinkoje įstatymas, negali. Kokia turėtų būti bent jau teorinė pradžia?

– Jeigu gyventume visuomenėje, kurioje visą gėdos krūvį neštų smurtautojas, jeigu į jį žiūrėtų kaip į nevykėlį, kuris elgiasi netinkamai – nevyriškai, nežmogiškai, tai nukentėjusiajai būtų paprasčiau pasakyti, kas su ja nutiko. Bet mes dar velkame praeities šleifą, kai atsakomybė dėl santykių tenka moteriai.

– Didžioji mūsų gėda – smurtas – slypi mūsų auklėjime, kultūroje, suvokime. Betgi Biblijoje rašoma, kad Mozė savo tautą beveik pusę amžiaus vedžiojo po dykumą, kad išsivalytų smegenys.

– Gerai būtų pavedžioti ne tik moteris. Vyrus irgi būtina pavedžioti ir jiems praplauti smegenis – archajiškos vyriškumo normos nėra tinkamos šiuolaikiniame gyvenime. Nei kietumas, nei agresija nėra šiuolaikinio modernaus vyro požymiai. Vyras turi būti atjaučiantis ir emocionalus, o ne koks mūras, visavertis individas. Vyras – globojantis, pareigingas ir jam visai nebūtina rodyti jėgą todėl, kad jis vyras.

– Vis dėlto vyrus jau ir "tėvystė veža" ir kiti socialiniai projektai, kai vyrai pasirodo visai kitomis spalvomis.

– Šia linkme jau šiek tiek einama. Jau kritikuojami kelių gaideliai, visokie mušeikos. Manau, kad to turėtų būti gerokai daugiau. Žinomi autoritetingi vyrai, sportininkai, verslininkai plačiosioms masėms turėtų ryžtingiau išsakyti savo nuomonę šiais klausimais.

Ispanijoje futbolininkai prieš vieną čempionatą aiškiai išsakė poziciją prieš smurtą. Reikėtų aiškiai pasakyti, kad vyras tik dėl to, kad yra vyras, neturi teisės kontroliuoti moters. Tai nėra jo teisė.

– Labai norėtųsi jaunoms mergaitėms papasakoti, kaip pamatyti, ar jaunuolis yra galimas smurtautojas.

– Pažiūrėkite, kaip pas mus romantizuojamas pavydas. Jaunos merginos išmušamos iš vėžių jau per pirmą bendravimo etapą. Jeigu tavo draugas yra pavydus, tai bėk nuo tokio kuo toliau. Pavydas yra noras kontroliuoti. Yra didelė tikimybė, kad vėliau šis noras peraugs į tiesioginį smurtą. Čia nėra nieko romantiško. Draugas turi tikėti ir gerbti merginos pasirinkimą. Dažna galvoja, kad pavydas yra meilės įrodymas. Kai viskas taip iškreipta, aplinkiniai stebisi: kokia ji kvaila, kad ėmė ir ištekėjo už tokio. Brangieji, mes ją ruošėme už tokio ištekėti.

– Kaip mes atrodome Europos kontekste?

– Liūdnai mes atrodome. 2010 m. "Eurobarometro" apklausa konstatavo, kad  Lietuvoje daugiausia žmonių, kurie pažįsta nukentėjusiąją ir smurtautoją savo artimoje aplinkoje, šeimoje ir draugų rate. Lietuvoje auką pažinojo 48 proc. respondentų, 45 proc. – smurtautoją. Europos vidurkis – 20 proc.

– Kas antras pažįstame smurto auką ir beveik kas antras – smurtautoją. Skamba nerealiai?

– Įstatymas priimtas tik 2011-aisiais. Kuo ilgiau vilkini ir kuo ilgiau nesiimi spręsti problemų, tuo ilgiau siunti smurtautojams ženklą, kad jie yra nebaudžiami.

– Bet net ir dabar, kai jau galioja įstatymas, kuklesnė ir labiau išsilavinusi moteris, ko gero, nedrįsta skųstis?

– Visaip čia yra. Bet nepamirškime, kad pirmas iškvietimas, kai įsigaliojo įstatymas, buvo prokuroro žmonos. Tai negalime sakyti, kad tik to sluoksnio moterys, kurios kartu su smurtautoju kilnoja taurelę, skundžiasi. Seimo nario žmona pasikvietė, muzikos žvaigždės žmona pasikvietė. Tai labai priklauso nuo to, kiek moterys turi palaikymo iš savo artimųjų, ar jaučia, kad išnešusi tuos nešvarius baltinius, bus ir toliau palaikoma.

– Apibendrinant, kokius akcentus turėtume dėlioti, kad kiek įmanoma sparčiau eitume ne smurto keliu?

– Priėmus įstatymą pasiųstas signalas pačiu aukščiausiu lygiu – smurtas šeimoje yra nusikaltimas prieš visuomenę. Dabar galima žengti kitą žingsnį – kelti policininkų, prokurorų, teisėjų kvalifikaciją – manau, čia labai silpna grandis. Dažnas teisėjas nelabai supranta šito nusikaltimo specifiką, vadovaujasi liaudišku supratimu ir nesuvokia, kiek tai pavojingi nusikaltimai.
JAV toks įstatymas priimtas 1975 m., bet jie pabrėžia, kad kiekvienais metais randa, ką patobulinti. Jie netgi keičia žodyną – ne auka, o ta, kuri išgyveno. Į tas moteris pataria žiūrėti kaip į situacijos ekspertes.

– Darome klaidą tokias moteris vadindami aukomis?

– Retorika labai svarbi: kaip mes šnekame ir kokius žodžius sakome. Kur dedame akcentus. Žmonės nenori įsijausti į aukos vaidmenį. Manau, labai svarbu dėmesį nuo jos perkelti į smurtautoją. Apie tai, kas jo elgesyje yra patologiško, apie vyriškumo normas. Be jokios abejonės, lūžis įvyko, tik akcentai, manau, turi būti stipresni.

Skirtingos dramų atomazgos

Dvi teismus pasiekusios istorijos. Skirtingas šeimų socialinis lygis, skirtingas išsilavinimas, tik ta pati problema – vyras smurtauja prieš moterį. Du skirtingi nuosprendžiai. Tačiau, ar tai smurto pabaiga?

Pirma istorija. Teismo salėje – rožių jūra. Reginys labiau panašus į karštą meilės prisipažinimą, nei į teismo posėdį dėl moters sužalojimo. Kaltinamasis su didžiuliu glėbiu rožių klūpėjo prieš nukentėjusiąją ir prašė atleidimo.

Teisėja paskelbė posėdžio pradžią. Jis pasiturintis bendrovės vadovas. Paaiškėjo, kad smurtautojas sulaužė moteriai nosį. Pora gyveno nesusituokusi, kartu augino penkerių metų vaiką. Paaiškėjo ir tai, kad jauna moteris sužalota toli gražu ne pirmą kartą. Kai jis ją stumdė, išsuko pirštą, ji tylėjo. Smurtas vyko vaiko akyse. Vadinasi, nuo smurto kentėjo ne ji viena, bet ir mažylis.

Tik sulaužyta nosis buvo stumtelėjimas, privertęs moterį ieškoti pagalbos. Vis dėlto glėbys rožių ir vyro atsiprašymai upeliais tekančias moters ašaras pamažėle džiovino. Ašaras keitė nedrąsus šypsnys ir per baigiamąsias kalbas moteris sulaužyta nosimi vyrui atleido.

Nuosprendis: įpareigojimas vyrui dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Antra istorija. Per teismo posėdį pagal nukentėjusiosios, smurtautojo ir liudytojų pasakojimus dėliojama smurto dienos mozaika. Jis 12-os klasių išsilavinimo bedarbis.

Konfliktas sutuoktinių namuose įsiplieskė apie 9 val. ryto. Jis atbėgo ir griebė jai už veido ties žandikauliais. Iš pradžių moteris jautė skausmą, vėliau viskas nutirpo. Jis ją spaudė, o ji rėkė, nes taip norėjo išvengti smurto.

Jis prisipažino, kad per konfliktą sugriebė sutuoktinei už veido, nes esą norėjo ją nutildyti. Iš pradžių nuoširdžiai gailėjosi, tačiau vykstant procesui ėmė menkinti savo padarytą nusikaltimą.
Teismas įvertino – padarytas nesunkus nusikaltimas. Tačiau smurtautojas už analogišką poelgį jau buvo teistas anksčiau  Paskutinė bausmė taip pat už smurtavimą prieš žmoną ir vaikus.

Nuosprendis: ankstesnis ir paskutinis teistumai subendrinti. Galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams.


Sigita Meškauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja 

Ne visi policijos užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje baigiami galutiniu procesiniu dokumentu, kurio pavadinimas yra "Nuosprendis". Statistiniai duomenys irgi neatspindi tikslaus šio reiškinio vaizdo ir tikrojo problemos masto. Jau pats įstatymo priėmimas reiškė, kad visuomenė pati nebepajėgi susitvarkyti su šia problema. Bet įstatymas turi spragų. Būtina suderinti Apsaugos nuo smurto įstatymo nuostatas su Baudžiamojo kodekso (BK) ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, visus procesinius veiksmus reglamentuoja BPK, todėl pasitaiko atvejų, kai smurtą patyrusiam asmeniui nebetaikomos specialiajame įstatyme numatytos apsaugos priemonės.

Taigi, ne visais atvejais patyrusiajam smurtą garantuojama apsauga, įpareigojant smurtautoją laikinai išsikelti ir nepalaikyti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu per visą baudžiamąjį procesą. Nėra aiškiai apibrėžta, kokiam terminui šios priemonės gali būti taikomos, kada, kas ir kokiu dokumentu jas nutraukia. Įstatyme nurodoma, kad tokios priemonės skiriamos kartu su bausme. Smurtautojui, kuris yra iškeldinamas iš namų arba įpareigojamas gyventi skyrium, realiai nei skiriama, nei suteikiama speciali pagalba. Palikus tokius asmenis be skubios psichologų konsultacijos, smurto artimoje aplinkoje problemos neišpręsime, o tik pagilinsime konfliktą tarp smurtautojo ir nukentėjusiojo. Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinė problema ir ją spręsti reikėtų pasitelkus įvairių sričių specialistus.

Tauris Stauskis
Kauno apskr. policijos Prevencijos skyriaus viršininkas

Įstatymas veikia, o tai, kad kreipiasi daugiau moterų, reiškia, kad atsiranda daugiau drąsos. Daug smurtautojų yra ne tik perspėti, bet ir nuteisti. Pasitaiko atvejų, kad policijos pareigūnus kviečia ir be reikalo, norėdami tik pagąsdinti. Vis dėlto džiugu, kad pradedama nesitaikyti su smurtu. Yra visokių niuansų. Pagąsdina, kitą dieną atlekia ir atsiima pareiškimus. Kitą kartą naudojasi tuo, kad vyksta skyrybų procesas. Vis dėlto neabejotinai moterys drąsėja. Reikia dažniau priminti ir patarti kreiptis į specializuotus pagalbos centrus. Pareigūnai moterims tai ir siūlo daryti. Jos išdrįsta ne iš karto, bet po 2–3 kartų susigriebia. Kol kas galima sakyti, kad esamomis priemonėmis bandome padėti susivokti smurtautojui, kad jis elgiasi blogai.

Juk dažniausiai smurtautojai yra susiformavusios asmenybės. Pabandykite tokią įtikinti keistis! Vaiką ne visada įtikini, o suaugusį žmogų, kuriam tai buvo norma, nėra paprasta. Mano nuomone, lopant įstatymo spragas, trūksta ne tik kompleksiško požiūrio, bet ir visuomenės švietimo. Reikia apsispręsti – ar mes toleruojame smurtą, ar ne. Turime aiškiai žinoti, kad nė vienas žmogus neturi kentėti smurto. Tai ir išsilavinimo, ir mentaliteto, ir kultūros klausimas. Galėtų būti daugiau švietimo ir aiškinimo. Atrodo, kalbama, bet gal kartais pernelyg aukštomis frazėmis? Gal reikėtų apie smurtą kalbėti paprasčiau, kad vidutiniokas, kuris dažnas mūsų klientas, suprastų.

Įvykių užfiksuojama daugiau

1648 – tiek užregistruota smurto artimoje aplinkoje įvykių per 2013 m. 6 mėn.
827 – tiek užregistruota smurto artimoje aplinkoje įvykių per 2012 m. 6 mėn.

Šaltinis: Kauno apskrities policija


Šiame straipsnyje: smurtassmurtautojaiauklėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vyras

Vyras portretas
Manau reiktų seime inicijuot įstatymo projektą dėl nuolatinio moteriško psichologinio smurto naudojimo. Viskas atsukta prieš vyrą, ir tik krypt- "tu toks, tu anoks, tai nesirūpini šeima, tai vaikai liks su manim" Psakei- nepadarei... psichologinis spaudimas, o jei neįvykdei- šantažas ir šmeižtas. Nesuprantu kodėl bobos keliamos į dangų kaip šūdas ant šakės, į vyrų nuomonę automatiškai nekreipiama dėmesio- tiesiog savaime suprantama kad vyras visais atvejais kaltas. Kas išklausys pagaliau nuolat ujamą antrąją pusę?

melagingi duomenys

melagingi duomenys portretas
Smurtauja tik nekurie "vyrai" ir tai dazniausiai tik isgere, kai moterys smurtauja kasdien ir begale kartu, tik iskrypeliai specialiai melagingas ataskaitas pateikia.

v

v portretas
nuvaziuokite kur nors i Rusija, ar netgi i Amerika, tada pamatysit ka reiskia smurtas, o , Lietuvoje - tai tik "siemeckes"...nebent moteris is tikro yra debile...Pragyvenau 46-ius metus Lietuvoje, tai, kai pirma karta vyras bande pakelti ranka-jam teko susitikti su mano teciu. Po 20-ies metu- antra karta, tada pats gavo i snuki nuo mano sunu...Trecio karto nebuvo, nes as issiskyriau ir mes palikome ji jo paties mesle...Beje, abu bandymai buvo inicijuoti uosvienes...Kaip , mielosios, auklejate, tokie ir jusu sunai...Niekada nestok tarp sunaus ir marcios, jie visada ras sprendima patys,bet buk budri,jei matai, kad tavo sunus pradeda rodyti agresija pries savo moteri - to niekada neleisk !!!net,jei ir uzstodama marcia, susipyksi su jais abiem...Kalbu is praktikos
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių