Augančios gyvūnų populiacijos Lietuvoje džiugina ne visus

Dažniausiai ta meilė pasireiškia, kai gyveni ant šaligatvio ar asfalto ir vilkas matytas tik kompiuterio ekrane“,  – LRT.lt teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas atkerta, kad populiacijos valdymo planą sukūrė ne politikai, o mokslininkai.

Kantrybės taurę perpildė atvejis Šiauliuose

LRT.lt E. Tijušo pasiteiravus, ką dabartinė valdžia per ketverius metus davė miško žvėrims, medžiotojas tikino, jog iš valdžios nieko per daug ir nesitikima.

„Mes neįpratę skaičiuoti gyvūnų populiacijų būklės kadencijomis. Iš valdžios nieko daugiau neprašoma ką nors duoti, tik netrukdyti. Trukdyti tikrai netrukdė, o maras – ne valdžios problema ir su politika to nereikėtų sieti. Per laiką keitėsi daug kadencijų, buvo jų įvairių krypčių. Labai svarbus dalykas buvo Lietuvos medžioklės įstatymas, įsigaliojęs nuo 2002-ųjų. Jis įnešė stabilumo į medžioklę ir leido viską subalansuoti, atitiko daugiau ar mažiau visų interesus – visų pirma, gyvūnų, taip pat – žemės ir miškų savininkų, galiausiai – medžiotojų“, – pasakojo E. Tijušas.

Aplinkos viceministras L. Jonauskas tikino, jog gyvūnų populiacijos augimas ypač jaučiamas pastaraisiais metais.

„Aš tai siečiau su sugriežtinta aplinkosaugine kontrole ir atsakomybe. Viską vainikavęs ir kantrybės taurę perpildęs atvejis buvo Šiauliuose, kai buvo iššaudyta keliolika elnių, stirnų, o brakonieriai galėjo išsipirkti simbolinėmis baudomis. Tuomet buvo akivaizdu, kad brakonieriauti apsimoka. Gali dešimt kartų eiti medžioti tokiu pramoniniu būdu ir pardavinėti žvėrieną, kuri yra ganėtinai brangi, o supirkimo kainos – didelės. Tikėtis, kad aplinkosauga pačiups, buvo labai maža tikimybė. Kitaip tariant, buvo skatinama, kad tie žmonės eitų ir brakonieriautų“, – apibendrino L. Jonauskas.

Anot viceministro, kai sistema buvo sureguliuota iš naujo, atsirado ir didesnė atsakomybė. Vis tik, pasak L. Jonausko, milžiniškos baudos – dar ne viskas.

„Jei niekas nekontroliuos ir nebaus, nepasieksime norimo rezultato. Sustiprinome kontrolę, įsteigėme dispečerinę, sukūrėme daugybę kitų priemonių. Aplinkosauginę kontrolę padarėme realią, matomą ir įgyvendinamą. Atsirado ir baisi sankcija – priemonių konfiskavimas. Be automobilio negali nušauto briedžio, stirnos ar šerno parsinešti ar parsivežti visuomeniniu transportu, todėl brakonieriavimo procesui būtina naudoti automobilį. Jis yra konfiskuojamas. Tai – mūsų laimėjimai, ir jie smarkiai prisidėjo prie to, kad brakonieriavimas taptų arba tų, kurie yra naivūs ir tikisi, kad nepagaus, arba didelių adrenalino fanatikų reikalas“, – aiškino L. Jonauskas.

Nori šaudyti daugiau vilkų

Kaip LRT.lt kalbėjo L. Jonauskas, didėjančios gyvūnų populiacijos džiugina ne visus. „Elninių gausa grasina žala miškininkams, privačių miškų savininkams, valstybės įmonėms ir miškų urėdijoms. Baisiausia, kai žvėrys išbėga į kelią ir susiduria su transporto priemonėmis. Sugadinami automobiliai, o blogiausia, kad kartais tai pareikalauja ir žmonių gyvybių. Ypatingai pavojingi susidūrimai su briedžiais – jie dideli, sunkūs. Partrenkus briedį, jis krinta ant automobilio, todėl kai kuriais atvejais tai yra pražūtinga vairuotojui“, – tęsė L. Jonauskas.

Aplinkos ministerija esą visuomet rekomenduoja didinti sumedžiojimo kvotas, ypač stirnoms, elniams, briedžiams. Kaip sako L. Jonauskas, tos kvotos kasmet turėtų didėti.