Atsisakoma skubiai svarstyti naują Visuomenės informavimo įstatymo redakciją

Kultūros ministerijos teikiama nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija Seime negali būti svarstoma ypatingos skubos tvarka, nes ji kelia per daug prieštaringų vertinimų, sako parlamento vadovybė.

Tokią poziciją pirmadienį per viešą diskusiją Seime išsakė parlamento vadovė Irena Degutienė. Jai pritarė ir Seimo vicepirmininkai Raimondas Šukys bei Česlovas Juršėnas.

"Toks, koks jis yra, jis bus atmestas po pateikimo. Patikėkite. Nepriversi balsuoti už tokį nekokybišką, drąsiai sakau, projektą", - sakė I.Degutienė.

Tačiau parlamento vadovė pripažino, kad procedūriškai bus greičiau vis dėlto teikti projektą Seimui, o vėliau jį tobulinti parlamento komitetuose, nei grąžinti Vyriausybei tobulinti.

Prie Kultūros ministerijos buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, susijusias su televizijos programų transliavimu. Tačiau darbo grupė peržiūrėjo ir kitus, su Europos Sąjungos direktyvomis nesusijusius įstatymo straipsnius ir pateikė naują įstatymo redakciją.

Kadangi direktyvos nuostatas valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinės teisės aktus ir pradėti įgyvendinti nuo 2009 metų gruodžio 19 dienos, Vyriausybė prašo projektą svarstyti skubos tvarka.

Tačiau visuomenės informavimo priemonių ir organizacijų atstovai teigė, kad naujoji įstatymo redakcija jokiu būdu negali būti priimta, nes projekte - nemažai ginčytinų, žalingų dalykų.

Pavyzdžiui, naujojoje įstatymo redakcijoje iš viešų asmenų sąrašo išbraukti politikai, susiaurintas viešosios informacijos skleidėjo apibrėžimas ir kt.

"Toks įstatymas, kuris yra dabar, tikrai nebus svarstomas ypatingos skubos tvarka, - pirmadienį per projekto rengėjų, visuomenės informavimo priemonių atstovų ir politikų diskusiją pabrėžė I.Degutienė. - Kodėl jūs įlindote į dalykus, kurie jums nepriklausė? Priskaldėte malkų."

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius taip pat sutiko, kad prisidengiant ES direktyvomis pridaryta negerų dalykų.

"Politiko nebuvimas viešu asmeniu šiame sąraše yra rimtas dalykas, - sakė jis. - (...) Manau, prie to įstatymo reikėtų rimtai padirbti ir pašalinti klaidas, kurios ten yra."

V.Valentinavičius siūlė naujojoje įstatymo redakcijoje sureguliuoti užsakomosios informacijos pateikimą, socialinę reklamą.

Projektą rengusios darbo grupės vadovas Laimonas Ubavičius iš Kultūros ministerijos teigė, kad ES direktyvų perkėlimas į Visuomenės informavimo įstatymą peraugo į naują įstatymo redakciją derinant dokumentą su kitomis institucijomis.

Anot L.Ubavičiaus, politikai iš viešųjų asmenų sąrašo išbraukti Vidaus reikalų ministerijos teisininkų siūlymu. Anot jų, politikai įeina į sąvoką "pareigūnai".

Naujoje įstatymo redakcijoje viešasis asmuo apibrėžiamas taip: "teisėjas, pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams".

Darbo grupės vadovas akcentavo, kad jie dirbo pusantrų metų ir stengėsi suderinti visus įmanomus interesus. Tuo metu žiniasklaidos priemonių, jų organizacijų atstovai teigė, kad nauja įstatymo redakcija su jais nederinta.

"Apie direktyvą žinojome jau dvejus metus, apie darbo grupę sužinojome vasarą, o projektą pavyko gauti gruodžio mėnesį", - teigė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Interneto portalų asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė pabrėžė, kad projekte - daug "naujų sąvokų, kurios iš esmės keičia įstatymą ir nieko bendro neturi su ES direktyva, su kuria reikia suderinti įstatymą".

"Mes keliame keletą punktų, dėl kurių nebegalime tylėti. Pirmiausia - iš viešų asmenų apibrėžimo išbraukta valstybės politiko sąvoka. Tai reiškia, kad lieka tik teisėjas, pareigūnas ir politinės partijos, asociacijos vadovas. Politikas tampa nebeviešas asmuo", - sakė ji.

Kitu žalingu dalyku vadinama susiaurinta viešosios informacijos skleidėjo sąvoka. "Tai reiškia, kad jeigu pagal dabar galiojantį įstatymą viešai kalbantys asmenys patys buvo atsakingi už savo žodžių teisėtumą ir jų atitikimą įstatymams, pagal naująjį įstatymą siūloma, kad už viešai skleidžiamą informaciją atsakingas yra tik visuomenės informavimo priemonės valdytojas arba kitas asmuo, kuris gali prisiimti redakcinę atsakomybę", - tvirtino A.Žilinskienė.

Anot jos, norima ant redakcijų pečių užkrauti atsakomybę už žodžius, kurie pasakomi tiesioginio eterio metu arba už interneto lankytojų komentarus.

Naujos Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos pateikimas Seime numatytas šį ketvirtadienį, sausio 14 dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių