A.Salamakinas: būtina priimti įstatymą dėl parlamentarų privilegijų

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas pasipiktinęs specialios darbo grupės vadovo Stasio Šedbaro pareiškimais, kad iš rengiamo Seimo narių veiklos garantijų įstatymo turi būti išbrauktos nuostatos, gerokai griežčiau reglamentuojančios parlamentarų privilegijas.

– Regis, pildosi jau anksčiau paplitę nuogąstavimai, kad šis Seimas nenorės priimti parlamentarų privilegijas reglamentuojančio griežto įstatymo? Net ir pernai rudenį sudaryta darbo grupė, turėjusi peržiūrėti parengtą Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, atrodo, nelinkusi atsisakyti dalies tų privilegijų?

– Kol kas neskubėčiau labai griežtai vertinti, nes darbo grupė dėl nė vienos projekto nuostatos dar nebalsavo. Tik diskutavome.

Nebalsavo, vadinasi, nė viena nuostata kol kas nepatvirtinta. Būčiau labiau linkęs vertinti ir komentuoti jau darbo grupės parengtą projektą, kai grupėje vyks balsavimai dėl siūlomo įstatymo nuostatų. Tada bus matyti visas vaizdas – kas konkrečiai siūloma, ką Seimui teikia darbo grupė.

Pasikartosiu – kol kas ji formaliai nieko nesiūlo.

– Iki kada turite baigti darbą?

– Iki kovo 1 d.

– Laiko nedaug. Ar spėsite?

– Tai klausimas ne man, o darbo grupės pirmininkui S.Šedbarui.

Jeigu bus paskubėta iki kovo pradžios surengti bent vieną kitą grupės posėdį, kuriame būtų balsuojama dėl Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto nuostatų, tuomet tas projektas gali atsirasti laiku.

Bet jeigu tokie posėdžiai nevyks, tuomet gali būti ir nespėta viską padaryti. Tokiu atveju, matyt, reikės pratęsti grupės darbą. Tik neaišku, iki kada.

– Koks jums susidarė įspūdis, ar įstatymo rengimo darbas vyksta gana sparčiai?

– Nepasakyčiau. Įvyko tik keli darbo grupės posėdžiai. Ir jie buvo vangoki. Be to, nerezultatyvūs. Nes iki šiol, kaip sakiau, nebalsuota dėl nė vienos projekto nuostatos.

Šiek tiek nustebino į darbo grupę deleguotų kolegų elgesys. Nors visos frakcijos siekė, kad būtų sudaryta darbo grupė, tikėdamos, jog ji suras kompromisines, daugumai priimtinas, įstatymo nuostatas, ir visos frakcijos delegavo bent po vieną narį į šią grupę, kai kurie atstovai nepasirodė nė viename jos posėdyje.

Apie kokį produktyvumą tada galima kalbėti, kai toks abejingas požiūris?

– Minėjote, kad dar dėl nieko nesusitarta ir įstatymo projektas dar negimęs. Bet darbo grupės vadovas S.Šedbaras jau paskelbė, kad daugelis nuostatų, kurias siūlė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo pirminį projektą rengę teisininkai, nebus patvirtinta?

– Tai asmeninė darbo grupės vadovo nuomonė. Patvirtinto projekto dar nėra, todėl kol kas ir negalima kalbėti apie jokias konkrečias jo nuostatas.

– Galbūt to įstatymo išvis nebus ir visos Seimo narių privilegijos bus surašytos ne į atskirą įstatymą, bet į statutą?

– Į Seimo statutą tos nuostatos negali būti perkeliamos, nes Konstitucijoje aiškiai parašyta ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimo narių teises, pareigas, veiklos garantijas, privilegijas turi apibrėžti atskiras įstatymas. Pabrėžiu – visiškai atskiras įstatymas.

Statutas yra labiau įvairias procedūras, parlamentarų darbo tvarką apibrėžiantis teisės aktas. Jame negali būti surašyta nieko, kas susiję su Seimo narių veiklos garantijomis.

Žinoma, kai kurie Seimo nariai sako, kad nereikia atskiro įstatymo, kad reikia viską surašyti į statutą. Jie, be kita ko, baiminasi, kad įstatymą, skirtingai nei statutą, gali vetuoti prezidentas. Vadinasi, valstybės vadovas visada galės pasirašyti įstatymą arba ne, kuris apibrėžtų Seimo narių veiklą.

Prezidentas nepasirašo statuto, tai daro Seimo pirmininkas. Todėl tokie kolegos ir sako, kad esą pavojinga į valstybės vadovo rankas atiduoti štai tokį tiesiogiai su Seimo narių teisėmis susijusį įstatymą.

Bet mes negalime elgtis ne pagal Konstituciją. Konstitucinis Teismas jau du kartus yra pasakęs, kad turi būti atskiras įstatymas. Todėl mums privalu tai anksčiau ar vėliau daryti – priimti tokį įstatymą.

– S.Šedbaras, be kita ko, užsiminė, kad Konstitucinis Teismas neturi teisės nurodinėti Seimui, kaip gyventi ir kaip tvarkytis.

– Mano asmenine nuomone, arba S.Šedbaras suklydo, arba, jeigu tikrai taip pasakė, tuomet, manau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui tai nėra labai derama frazė.

Tokia frazė, sakyčiau, tiesiog pavojinga valstybei ir jos teisinei sistemai.
Konstitucinis Teismas kartu su kitais teismais šalyje vykdo teisingumą, tad turi teisę ir nurodyti gaires, kaip to teisingumo siekti.

Konstitucinis Teismas turi teisę spręsti, ar bet kuris teisės aktas atitinka Konstituciją. Jeigu Teismas pasakė, kad statuto normos dėl Seimo narių veiklos ir privilegijų neatitinka Konstitucijos, vadinasi, tuo reikia ir vadovautis. Vadinasi, reikia priimti atskirą įstatymą.

– Darbo grupės vadovas apie tai kalbėjo teigdamas, kad naujuoju įstatymu tikriausiai ir vėl nebus nustatytos Seimo narių atostogos. Tai tiesa?

– Tai turbūt tik pono S.Šedbaro nuomonė. Ir keistoka nuomonė.

Darbo grupė dar nebalsavo dėl jokių įstatymo projekto nuostatų, taip pat dėl atostogų nustatymo ar nenustatymo.

Vis dar viliuosi, kad projekte pagaliau atsiras nuostatos dėl Seimo narių atostogų. Dar 2004 m. Konstitucinis Teismas nurodė įtraukti tai į įstatymus, nes parlamentarai, kaip ir bet kokie darbo žmonės, privalo turėti reglamentuotą poilsio laiką, tai yra atostogas. Bet iki šiol parlamentarai to neturi. Tai nenormali teisinė padėtis.

– Taip pat neketinama atsisakyti dabartinės skandalingos automobilių nuomos tvarkos?

– Nežinau. Dar matysim, kas bus pasiūlyta projekte.

Mano nuomone, nereikėtų dabar keisti tų esminių pasiūlymų, kuriuos pernai pateikė teisininkai. Įskaitant ir dėl automobilių nuomos. Teisininkai pasiūlė vėl visiems Seimo nariams urmu nupirkti automobilius, kad nebūtų galima piktnaudžiauti parlamentinėmis lėšomis – jų masiškai skirti mašinų nuomai. Tokią teisininkų nuostatą palaikau.

– Tačiau gal galima dabar priimti bet kokį įstatymą, netgi ir nelabai kokybišką, o paskui jį taisyti, tobulinti?

– Manau, kad jeigu per artimiausius kelis mėnesius nebus įmanoma susitarti dėl esminių dalykų – ir dėl atostogų, ir dėl automobilių, ir kitų – tada geriau nieko nepriimti, o palikti naujai Seimo kadencijai apsvarstyti ir galbūt priimti būtent teisininkų parengtą projektą.

Jeigu dabar, šio Seimo politikams normaliai nesusitarus, būtų bandoma stumti jau per kelis artimiausius mėnesius priimti kokį nors nekokybišką, prastą įstatymą, tuomet naujai susirinkęs Seimas galėtų pasakyti: mes nekalti, mes nieko nedarysime, nes mums anas Seimas paliko štai tokį įstatymą, kokį priėmė. Ir bus visai nesvarbu, kad tas įstatymas bus blogas, nespręs jokių problemų.
Tuomet dar bent ketverius metus tos problemos išspręstos nebus. Ir dar ilgai murdysimės toje neteisinėje baloje, kokioje esame ir dabar.