Artėjant rinkimams – ne tik pažadai, bet ir tyla

Rinkimai vis arčiau, politikai vis aktyvesni. Ypač tie, kurie Seime nieko nenuveikė, bet visus metus buvo pastebimi viešoje erdvėje, reiškėsi rezonansiniuose įvykiuose. Prieš rinkimus aktyvėja ir partijos. Vienos žada neįtikėtinas permainas gyvenime, kitos – mėgina vienytis, deklaruodamos bendrą siekį išgelbėti Lietuvą ir sukurti joje rojų.

Iš tiesų tikslas, regis, gerokai pragmatiškesnis. Tai noras patekti į Seimą. O kai savo jėgų gali pritrūkti, nes rinkėjai jau pradeda suvokti, ko tokios partijos vertos, tenka vienytis ir taip pabandyti įtikinti žmones. Kita vertus, prieš rinkimus neužtenka tik žadėti. Kartais verta ir patylėti.

Taip atsitiko su Darbo partijos pirmininko pavaduotoja, kuri staiga suvokė, kad yra taip apsikrovusi darbais, kad vadovauti laikinajai Seimo komisijai dėl teisėjos Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo laiko niekaip neturės. Kažin ar ji pati tiki tuo, ką sako, klausia LTV „Savaitė“.  

Virginija Baltraitienė atsisakė vykdyti Seimo pavedimą vadovauti laikinajai parlamentinei komisijai, turėjusiai įvertinti, ar teisėja N. Venckienė verta stoti prieš Temidę.

V. Baltraitienė teisinasi, kad prieš rinkimus padaugėjo darbo. Komisijoje jos kitas Darbo partijos atstovas nepakeis. Pareigas, matyt, perims konservatorius Stasys Šedbaras. Toks poelgis – pirmas Seimo istorijoje. Politologai svarsto, kad politikė greičiausiai vengia N. Venckienės rėmėjų pagiežos.

„Jeigu tik pabandysi vieną kurią pusę palaikyti, kita tuoj pradės smerkt. Manau, kad tai teisinga taktika – vis dėlto V. Uspaskichui užteka gudrumo suvokti, kad ten neverta lįsti“, – sako politologas Vytautas Dumbliauskas.

Apgaulingos Darbo partijos buhalterijos byloje teisiamas Viktoras Uspaskichas, socialdemokratų vedlys Algirdas Butkevičius ir po apkaltos nušalintas prezidentas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas sutarė bendradarbiauti per Seimo rinkimus ir po jų. Premjero portfelio gali tikėtis daugiausiai vietų Seime pelniusios partijos lyderis.

Tačiau keli socialdemokratai inicijavo Seime parašų rinkimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis atsakytų, ar ne per anksti nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui atvertos Seimo durys.

R. Paksas jau pareiškė, kad jo paminta Konstitucija atgyveno, todėl reikia naujos, kuri taptų pagrindu „Trečiajai Respublikai“ – taip ir pavadinta „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų programa. Pažadai perpus sumažinti Seimo narių skaičių, palengvinti galimybę rengti referendumus, įvesti prisiekusiųjų teismus, minimalų mėnesio atlyginimą padidinti iki 1800 litų.

Savo rinkimų pažadų maišą atrišo ir Darbo partija. Ji žada minimalią mėnesinę algą pakelti iki 1509 litų, nedarbo problemą išspręsti per trejus metus, o per ketverius metus – atnaujinti ketvirtadalį daugiabučių, tačiau už tai gyventojams esą mokėti nereikės nė cento – bus įsteigtas specialus fondas.

Socialdemokratai žada „perkrauti“ santykius su Rusija ir kompromisus Lietuvos lenkams, atšaukti konservatorių puoselėtą šeimos politiką, įvesti progresinius mokesčius. Pastarąjį pažadą socialdemokratai, vos tik atsidūrę valdžioje, užmiršta.

Tačiau ar ši marga trijulė pajėgi susitarti?

„Šios dvi partijos socdemams yra sudėtingos, iš tikro bus labai sunku bendrauti ir aiškintis su „darbiečiais“, su „tvarkiečiais“, nes kiekviena jų labai specifiškai žvelgia į daugelį problemų“, – teigia politologas Lauras Bielinis.

„Na, artimesnės yra Socialdemokratų ir Darbo partijos, tuo metu „Tvarka ir teisingumas“ yra tokia partija, kuri deklaruoja dešiniąsias vienokias ar kitokias vertybes, o elgiasi kaip socialinė užtarėja įvairių žemesnių sluoksnių ar neturtingųjų ir t.t. Ir galbūt susidarys tokia situacija, kad jie [socialdemokratai ir „darbiečiai“] gaus daugiau balsų, kad galėtų sudaryti koaliciją iš dviejų partijų ar prijungti dar mažesnę partiją be „Tvarkos ir teisingumo“, – svarsto politologė Jūratė Novogrodskienė.

Tačiau gerokai niūresnė ateitis gali laukti likusių partijų. Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad vieninteliai konservatoriai šiandien dar gali tikėtis įveikti 5 procentų barjerą. Kitos po rinkimų gali atsidurti už Seimo borto.

Per praeitus rinkimus triumfavusios Tautos prisikėlimo partijos neliko ir pėdsako – ji įsiliejo į ne ką didesnę Liberalų ir centro sąjungą. Taip atsinaujinę dabar rinkėjus vilioja pasukti „trečiu keliu“. Tačiau liberalcentristų reitingas baigia ištirpti. Partijos lyderis Algis Čaplikas kalbina giminingą Liberalų sąjungą, lyderius buvo sukvietęs ir Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau veltui.

„Visada pasisakau už tai, kad reikia vienytis aplink idėjas, o ne prieš rinkimus mechaniškai sujungiant sąrašus. Tokie susijungimai, nuleisti iš viršaus, laikini, nepatvarūs ir greitai sugriūna. Tai kviečiu Liberalų ir centro sąjungą nustoti eskaluoti tą temą“, – kalbėjo Liberalų sąjungos pirmininkas Eligijus Masiulis.

Liberaliąsias jėgas vienyti siekiantis Valdas Adamkus „Naujosios politikos“ idėją iškėlė per pirmą savo kadenciją 2000-aisiais. Tačiau koalicija iškriko po metų. Kiek vėliau liberalai išbandė sąjungą su Centro ir Moderniųjų krikščionių demokratų partijomis. Ją vedė Artūras Zuokas, tačiau irgi neilgai.

„Šios dvi partijos nuolat kenčia pirmiausia dėl lyderių ambicijų. Tiek A. Zuokui esant to naujo junginio vadovu ambicijos nesiderino su Liberalų sąjūdžio vadovais, tiek dabar, žiūrint į A. Čapliką kaip lyderį, LiCS vadovą, vėlgi matom – jis yra pakankamai agresyvus, didelis politinis apetitas, ir jeigu prisiminsime, kaip buvo deramasi dėl vidaus reikalų ministro posto...“, – sakė J. Novogrodskienė.

„Visą šią žiemą liberalcentristų reitingas buvo kiek daugiau nei 1 proc., tai viskas, reiškia, politinė mirtis. Nes prieš 2008 metų rinkimus Naujoji sąjunga turėjo maždaug 4–5 proc. reitingą ir tai buvo paskutiniai rinkimai. O tai ką kalbėt apie Liberalų ir centro sąjungą, kuri turi 1,5 proc. Manau, kad stebuklas neįvyks“, – teigė V. Dumbliauskas.

Tuo metu sostinės mero kėdėje įsitvirtinęs A. Zuokas įkūrė dar vieną partiją – „TAIP“ – ir organizuoja referendumą „TAIP Seimo atgimimui!“ – žada Seime 40-čia Tautos atstovų mažiau. Gerų darbų sąrašą vainikuoja pažadas po ketverių metų vidutinį atlyginimą Lietuvoje pakelti iki 1000 eurų – tai yra 3452 litų. Prie šio A. Zuoko viliotinio galbūt prisijungs Kauno gelbėjimo planą kišenėje laikantis milijonierius Visvaldas Matijošaitis.

Tačiau jiems į nugaras jau kvėpuoja Garliavoje užsimezgęs „Drąsos kelias“ – patvoriniais apsišaukę politikos naujokai užsimojo išnaikinti visas blogybes valstybėje, policiją, kaip sovietmečiu, sustiprinti liaudies draugovėmis, panaikinti Teisėjų garbės teismą. Šis  teisėjai N. Venckienei iškėlė dvi drausmės bylas.