Archeologiniai radiniai užminė mįslę

Marijampolės apskrityje, nelegaliame smėlio karjere, aptikta, kaipspėjama, akmens amžiaus titnago dirbinių likučių. Tačiau kultūros paveldo specialistai sako dar negalintys patvirtinti, kad nukasta kalva – piliakalnis, saugotinas kaip paveldo objektas.

Po istorines Sūduvos krašto vietas važinėti mėgstantis marijampolietis Artūras Andriūnas Lietuvos televizijai tvirtino ant šalia Padovinio kaimo esančios kalvos aptikęs paleolito laikotarpio – 10-8 tūkstantmečio prieš Kristų – titnaginių įrankių likučių.

„Kai parodžiau pažįstamiems archeologams Vilniuje, jie pasakė, kad tai gali būti akmens amžiaus kažkokio dirbinio liekanos. Tai reiškia, kad kalvoje yra kultūrinis sluoksnis, didelė tikimybė, kad ten buvo akmens amžiaus gyvenvietė“, – Lietuvos televizijai sakė A.Andriūnas.

Kultūros paveldo specialistai renka informaciją, ar kalva susiformavo natūraliai, tačiau sako abejojantys, ar to reikia – esą paleolito laikotarpiu niekas piliakalnių nepylė. „Nieko nuostabaus, jeigu žemės darbų, statybų metu aptinkamos naujos archeologinės vietos ir jos įrašomos į kultūros vertybių registrą. Tačiau kol vieta neištyrinėta, mes negalime nei tvirtinti, nei neigti, kad tai yra kultūros paveldo objektas“, – sako Kultūros paveldo departamento atstovas Algis Milius.

Atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad kalvą šalia Padovinio kaimo nukasė statybos bendrovė iš Marijampolės „Šilna“. Dabar visi eksploatavimo darbai bendrovei priklausančioje žemėje sustabdyti. Tačiau aplinkosaugininkai pripažįsta, kad bendrovė neturėjo leidimo kasti smėlį.

„Bendrovė tiems darbams leidimo neturėjo. Už tai jai skirta 1,5 tūkst. litų administracinė bauda, padaryta žala siekia 8 tūkst. litų“, – sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Saulius Navikas.

Neatmetama,kad bevardės kalvos archeologiniai tyrimai gali būti atlikti, jeigu Kultūros paveldo departamentas ras lėšų – apie 80 tūkst. litų.