Ar Seimas panaikins N. Venckienės teisinę neliečiamybę?

Ekspertų teigimu, savo teisinį imunitetą Neringa Venckienė naudojo ne profesiniais tikslais, todėl jis turi būti panaikintas.

Teisėja N.Venckienė, galima sakyti, ilgai pjovusi šaką, ant kurios pati sėdi, sulaukė logiško savo veiksmų įvertinimo. Dar 2010 metais jai neįtikusius kolegas teisėjus apkaltinusi korupcija ir iškrypėlių klano dengimu, praėjusią savaitę ji įsidrąsino smogti policijos pareigūnui, vykdžiusiam teismo sprendimą.

Generalinis prokuroras ilgai delsęs, tarsi paragintas iš aukščiau, kreipėsi į Seimą dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo. Trečiadienį Seimui perduotas Generalinio prokuroro kreipimasis, jau kitą dieną pristatytas Seimo nariams. Sudaryta parlamentarų komisija, vadovaujama Virginijos Baltraitienės, iki birželio 20 dienos turi rekomenduoti Seimui naikinti neliečiamybę ar ne. Vis dėlto panaikinus neliečiamybę N. Venckienė ir toliau galės dirbti, nes pašalinti ją iš teisėjų gali tik Prezidentė.

„Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą; nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kurio buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą   mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei (LR BK 245 str.); 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą (LR BK 231 str. 1 d.); piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką (LR BK 163 str.); panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui (LR BK 286 str.).“

„Tai yra tyčia sudavė kumščiu du smūgius policijos pareigūnui. Turėdama vaiko globėjos statusą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai jį gniuždydama. Pastatė vaiką prie lango, nors antstolė nurodė netraumuoti vaiko ir nuvesti nuo lango, taigi nevykdė šio teisėto reikalavimo ir vertė vaiką stebėti susirinkusių kieme asmenų ir kliūčių šalinimo veiksmus, techninių priemonių panaudojimą atidarant duris“, – vardijo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Teisės ekspertai sako, kad teisėjos Neringos Venckienės elgesys gali būti padiktuotas emocijų, tačiau toks žmogaus, davusio priesaiką vykdyti įstatymus, elgesys – sunkiai pateisinamas.

„Ji įsivaizduoja, kad yra vienintelis doras ir sąžiningas žmogus. Tai yra didžiulė problema. Kai žmogus netiki teisingumo sistema, kai sako, kad ši perpuvusi, tai dirbti tokioje sistemoje sudėtinga. Kita vertus, pati akivaizdžiai ignoruoja teismo sprendimus, nors jos tiesioginis darbas yra tuos teismo sprendimus, kuriuos ignoruoja ir demonstratyviai rodo, kad reikia ignoruoti, tai kaip gi ji gali priiminėti tokius sprendimus ir kokio tie sprendimai partikimumo“, – svarstė Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Petras Ragauskas.

Teisininkas Petras Ragauskas teigia, kad iš anksto buvo akivaizdu, jog Neringos Venckienės pasirinktas kovos su valstybe būdas buvo neperspektyvus. O teisėjo pareigos jai tapo tik apsauga nuo galimo baudžiamojo persekiojimo. Beje, eiliniam piliečiui baudžiamasis persekiojimas būtų pritaikytas jau seniai.

„Įsivaizduokime analogiškoje situacijoje žmogų, kuris nėra teisėjas ir kurio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nereikia prašyti Seimo leidimo. Jis būtų patrauktas bendraisiais pagrindais ir niekas jo nieko neklaustų. Seimo nariai, jei žiūrėtų pagal Konstituciją ir pagal sąžinę, turėtų vertinti, pirmiausia, kiek tai susiję su teisėjo darbu. Akivaizdu, kad su teisėjo darbu tai yra niekaip nesusiję. Tai susiję su šeimos gyvenimu“, – dėstė teišninkąs P. Ragauskas.

Teisėja Neringa Venckienė dėl savo elgesio Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje svarstyta jau keturis kartus. Du kartus drausmės bylas kelti atsisakyta, nors ir konstatuoti etikos pažeidimai. Vienoje iškeltoje drausmės byloje jai skirtas papeikimas, vėliau jis sušvelnintas iki pastabos. Antrojoje drausmės byloje komisija teikė Prezidentei Neringos Venckienės atleidimą iš pareigų, tačiau Prezidentė jos neatleido. Tuomet komisija skyrė griežtą papeikimą.

Šią savaitę Teisėjų garbės teismas pradėjo nagrinėti dar dvi, t.y. trečią ir ketvirtą, teisėjai Neringai Venckienei iškeltas bylas. Viena dėl sukelto skandalo Garliavos šeimos klinikoje, kita – dėl raginimų persekioti antstolę Sonatą Vaicekauskienę. Dar nenagrinėta teisėjai iškelta penktoji drausmės byla dėl viešų pasisakymų, raginančių gyventojus patiems vykdyti teisingumą, nesikreipiant į teismus.

„Geriausias kelias, mano požiūriu, būtų tiesiog pasitraukti iš teisėjų korpuso savo pareiškimu“, – LTV laidai „Savaitė“ šių metų sausio 8-ąją sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Net ir tuo atveju, jeigu Seimas panaikintų teisėjos neliečiamybę ir būtų pradėtas baudžiamasis procesas, teisėja Neringa Venckienė toliau galės netrukdomai vykdyti profesinę veiklą, nes apylinkių ir apygardų teisėjus skiria ir atleidžia Prezidentė.

„Kalbėti apie teisėjos pašalinimą iš pareigų sudėtinga, nebent Prezidentė po paskutinių įvykių, ypač po smurto atvejo prieš policijos pareigūną, būtų pakeitusi nuomonę“, – įžvelgė teisininkas Petras Ragauskas.

Teisės ekspertai sako, kad už padarytus nusižengimus teisėja Neringa Venckienė turi būti atleista iš pareigų, tačiau kol Seimas svarsto, o Prezidentė tyli, toliau liejasi emocijos.

Beje, Prezidentė atvirai palikusi teisėją, po mergaitės sugrąžinimo mamai pateko Neringos Venckienės rėmėjų nemalonėn. Jie užsipuolė Prezidentę net Jungtinėse Amerikos Valstijose, su plakatais laukė sugrįžtančios Vilniaus oro uoste ir budi prie Prezidentūros. Įdomu, kaip atsakys Dalia Grybauskaitė?