Ar prasminga nedirbti Darbo dieną?

Ne darbo Darbo diena mažo darbo užmokesčio ir nedarbo kontekste. Taip gali atrodyti idėja Tarptautinę darbo dieną nedirbti, dėl ko atsiranda papildomi praradimai darbuotojui, darbdaviui, valstybės biudžetui.

Kitu požiūriu, ši XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimusi šventė gali būti tikrai smagi bei motyvuojanti. Tarptautinės darbo dienos prasmė – pagerbti darbuotojus, atkreipti dėmesį į jų teises, saugą, sveikatą.

Kaip vertina Darbo dienos šventimą nedirbant, portalui LRT.lt pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, buvęs socialinės apsaugos ministras, Vilniaus universiteto docentras dr. Teodoras Medaiskis ir Lietuvos laisvos rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

- Kokia prasmė yra Darbo dieną paversti ne darbo diena? Su kolegomis, juokais kalbant, prasta šventė?

Artūras Černiauskas: Paklauskime kitaip: ar prasminga per darbo šventę dirbti? Kaip dirbant švęsti? Suprantu, kad koks nors valdininkas, biurokratas, sėdintis prie stalo ir darbo metu galintis švęsti, jis ir tegali švęsti. Tačiau jeigu darbuotojas stovi prie konvejerio, prie staklių ar statybose, kaip jis gali švęsti? Tam ir yra ne darbo diena, kad Darbo dieną būtų galima švęsti laisvai, o ne pasislėpus nuo viršininkų, slaptai. Anksčiau būdavo populiarios ir gegužinės, žmonės susirinkdavo, pabendraudavo. Kai kur būna protesto akcijos, bet jos šią dieną vis tiek būna su šventiniu atspalviu, su aptarimais, diskusijomis. Tai vienintelė šventė per metus, kuri yra skirta dirbančiajam. Yra Motinos, Tėvų, mirusiųjų dienos, visokios religinės ir valstybinės dienos, o dirbančiam žmogui ši diena skirta vienintelė.

Dr. Teodoras Medaiskis: Kurias dienas laikyti ne darbo dienomis, priklauso nuo šalies tradicijų, papročių, įpročių. Politikai turi jausti savo rinkėjų nuostatas, poreikį. Kalbant apie gegužės 1-ąją, ši šventė visuomet būdavo kiek kontroversiška. Ji būdavo labai siejama su tarybine valdžia, nors nėra vien tarybinė šventė. Net negalėčiau pasakyti, kaip, būdamas Seimo narys, balsuočiau dėl šios šventės. Tačiau, ačiū Dievui, Seimo narys nesu ir spręsti asmeniškai dėl to nereikia – tuo ir džiaugiuosi. Kaip tie, kurie priima įstatymus, jaučia visuomenės nuostatas, poreikius, prioritetus, tokius ir sprendimus priima.

Kaetana Leontjeva: Iš tiesų keistoka atrodo švęsti darbą nedirbant. Kitas klausimas, ar žmonės tikrai šią dieną švenčia, ar jiems tai eilinė ne darbo diena, kuomet net nėra susimąstoma apie darbo prasmę ir platesnę paskirtį. Profsąjungos turi tam tikrą eiseną šia proga, siekia atkreipti dėmesį, bet apskritai Lietuvoje mažiau nei dešimtadalis dirbančiųjų priklauso profsąjungoms. LLR institutas jau ne vienerius metus siūlo pagerbti ir paminėti mokesčių mokėtojus. Jiems galėtų būti skirta atmintina diena, bet tikrai ne ne darbo. Šią dieną galima būti pagerbti mokesčių mokėtoją, kuris sunkiai dirba, ir dažnai, kai būna keliami mokesčiai, jis net neturi progos pasisakyti, išsakyti savo nuomonės, o neturi laiko protestuoti, žygiuoti eisenose. Pagarbos mokesčių mokėtojams tikrai trūksta, o jų sunešti pinigai dažnai net neefektyviai išleidžiami.

- Viena ne darbo diena, įvairiais skaičiavimais, valstybei kainuoja milijonus litų per metus. Mažai uždirbantys šią dieną taip pat gali turėti nuostolių, nors ir netiesiogiai.

T. M.: Suprantama, kad kiekviena papildoma nedirbama diena mažina bendrąjį vidaus produktą, mažiau pagaminama, gal ir žmonės uždirba mažiau, priklausomai nuo turimų sutarčių. Antra vertus, juk neatšauksime, pavyzdžiui, Velykų, nes tądien mažiau uždirbama. O dėl kitų ne darbo dienų yra daugiau politinio nusiteikimo klausimas. Žinoma, tai yra tam tikras praradimas šaliai produkto prasme, bet to nereikia absoliutinti. Negalima visko suvesti į ekonominius vertinimus, nes, kaip minėjau, tuomet visų švenčių tektų atsisakyti.

K.L.: Apskritai Lietuvoje turime per daug ne darbo dienų. Žinoma, tai kainuoja visų pirma tiesiogiai patiems žmonėms, kai jie gauna mažesnius atlyginimus, galų gale tai atsiliepia ir šalies biudžetui. Jeigu turėtume mažiau ne darbo dienų, tai būtų prielaida mums turtingiau gyventi.



Komentarai 7 Rašyti komentarą

Luka

Luka portretas
Darbo dienos istorija visai kitokia. ir prie ko čia gerb.autoriau prancūzija. Ji prasidėjo Čikagoje, priežastis- nepakeliamas žmonių išnaudijmas, tikslas-8 valandų darbo diena. Ir būtent Čikagoje įvyko taiki 1886 m gegužės 1 d demontracija. paskaitykit ir apie amerikos plietinį karą, ir apie imigrantų antplūdį iš Europos, ir apie turtingųjų elgesį, ir apie policiją ir spaudą, kuri kaip ir šiandien perkama turtingųjų, ir emigracija labai panaši. ir labai daug panašumų tarp to kas vyko po imigrantų antplūdžio į ameriką ir kas vyksta dabar ES, beje netgi ekonomikos recesija.

Andy

Andy portretas
Nežinau kas pas mus ilsisi ne-Darbo dieną, tačiau aš išnaudoju laisvą laiką namų ir lauko darbams.

K. Leontjevai

K. Leontjevai portretas
Gal ponia norėtų, kad iš viso nebūtų laisvų dienų. Tik lenkit nugaras, nabagai, dirbkit ir apie jokį poilsį negalvokit.

babyte

babyte portretas
Kodel iskraipomas sios dienos pavadinimas ? Nuo kada ji vcadinasi darbo diena?Visada tai buvo DARBO ZMONIU SOLIDARUMO DIENA!
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių