- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės, ar įstatymų nuostatos, jog nuo karo prievolės atleidžiami tik valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, neprieštarauja Konstitucijai.
Į KT išaiškinimo kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl atsisakymo atleisti Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos dvasininką nuo karo prievolės.
Prašoma išaiškinti, ar tokia Karo prievolės įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29-ajam straipsniui, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
VAAT kilo abejonių, ar nuostata nėra diskriminacinė, nes pagal ją nuo Konstitucijoje įtvirtintos pareigos atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atleidžiami tik devynių valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų dvasininkai.
Tuo metu Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė pripažįsta ne tik tradicines, bet ir kitas religines organizacijas, „jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, tiek valstybės pripažintos, tiek nepripažintos netradicinės religinės bendruomenės pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą negali tapti tradicinėmis Lietuvoje, ir todėl jų dvasininkai negali būti atleisti nuo karo prievolės.
VAAT savo prašyme atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kad demokratinėje visuomenėje valstybė privalo gerbti religinių mažumų atstovų, įskaitant Jehovos liudytojus, įsitikinimus ir suteikti jiems galimybę, atsisakius net beginklės karo tarnybos, tarnauti visuomenei jiems priimtinu būdu.
Pasak KT pranešimo, EŽTT pažymi, jog religinėms bendruomenėms gali būti suteiktas privilegijas laiduojantis statusas, tačiau valstybė turi užtikrinti, kad jo suteikimo kriterijai būtų taikomi be jokios diskriminacijos.
Karo prievolės įstatymas numato, kad nuo karo prievolės gali būti atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...