Ar leisime ministerijai Vadovybės apsaugą palikti gyvybės langelyje?

Vidaus reikalų ministerija (VRM) išplatino informaciją kurioje teigiama, kad VAD gali būti reorganizuotas į Vadovybės apsaugos tarnybą ir tapti savarankiška biudžetine įstaiga. O ne pavaldžia VRM, kokia yra dabar. Ministerija teigia, kad VAD tapsmas savarankiška įstaiga padarytų departamento veiklą efektyvesnę, o jo darbuotojams tai reikštų geresnes tarnybos sąlygas.

Tiesa, sklando kalbų, kad ši idėja yra ne VRM iniciatyva, o ministerijos vardu čia tik prisidengiama. Neva projektą stumia nuolat aplink ministrą pirmininką ir kitus aukščiausius šalies vadovus zujantys VAD vadai.

Sutikite, pateikiami argumentai skamba keistokai. Lyg tam tikra kapituliacija. Ar bent jau motinos ministerijos prisipažinimas, kad jai per sunku auginti vaiką, tad pats laikas palikti jį gyvybės langelyje. Mat ji (ministerija) nepajėgi užtikrinti šios įstaigos veiklos efektyvumo ir tinkamų tarnybos sąlygų pareigūnams.

Ne mažiau keista ir tai, kad apie funkcijų konsolidavimą bei veiklos efektyvumą dažnai kalbanti ministerija (prisiminkime: ne taip seniai girdėjome apie planus asignavimo valdytojo statusą, kaip ir vadovo paskyrimo tvarką iš prezidentūros, atimti iš paskutinės ir didžiausios statutinės įstaigos – Policijos departamento), staiga sugalvojo, kad santykinai nedidelis VAD (apie 400 pareigūnų, palyginti su tūkstančiais policininkų) yra vertas, kad taptų nepriklausomas ir savarankiškas. Kitaip tariant, vienintele tokia įstaiga visoje VRM sistemoje.

Tie, kurie šį komentarą perskaitė iki šios vietos, noriu dar kartą priminti liaudies išmintį apie upę. Kodėl du kartus, paklausite jūs? Ogi todėl, kad lygiai tokia pati idėja departamento vadovybės jau buvo stumiama 2015–2016 m., kai šią įstaigą buvo siekiama paversti tik trims valstybės vadovams pavaldžiu, kriminalinę žvalgybą vykdančiu, ir niekieno nekontroliuojamu dariniu.

Įdomiausia, kad tuomet šiai tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės įformintai iniciatyvai pasipriešino Vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs Saulius Skvernelis. Per daug žodžių nesirinkdamas jis viešai teigęs, kad svarbiausia pasikeitusio VAD užduotis turėtų būti L.Graužinienės saugojimas nuo nusikalbėjimo.

Prieš trejus metus, net ir su Europos policijos konfederacijos (EuroCop), rašiusios laiškus Lietuvos vadovams, įsikišimu, ši idėja buvo numarinta. Tačiau jos iniciatoriai, išlaukę tinkamo momento, džiną iš butelio išleidžia antrą ar net trečią kartą. Įdomu, kaip šioje situacijoje pasielgs anuomet vidaus reikalų ministro poste buvęs ir idėją viešai išjuokęs dabartinis premjeras. Ar ir vėl įsakys VAD pareigūnams nuo nusikalbėjimų saugoti idėjos autorius? O gal šįsyk pasiduos VAD vadų ir vadukų gundymams?