Apžvalga: svarbiausi trečiadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Koronaviruso situacija:

* Per parą registruoti 1433 nauji COVID-19 atvejai bei 14 mirčių – daugiausiai nuo pandemijos pradžios. Ligoninėse gydoma 900 susirgusiųjų, 72 – reanimacijoje. Nauji atvejai nustatyti židiniuose ligoninėse bei globos įstaigose.

* Vyriausybė leido visiems darželinukams ir pradinukams ugdymo proceso metu būti be kaukių. Anksčiau buvo numatyta, kad kaukes turi dėvėti vaikai nuo šešerių metų amžiaus.

* Europos Komisija patvirtino sutartį su „BioNTech-Pfizer“ dėl galimos vakcinos nuo koronaviruso. Patvirtinus, kad vakcina yra saugi ir veiksminga kovojant su COVID-19, pagal šią sutartį valstybės narės galės įsigyti 200 mln. vakcinos dozių. Taip pat numatyta galimybė įsigyti 100 mln. dozių papildomai.

* Didžiausią sergamumą koronavirusu Europoje pastaruoju metu fiksavusi Čekija paskelbė, kad po savaitės leis pradinukams grįžti į mokyklas, nes situacija pamažu ima gerėti. Antradienį pranešta apie 9 tūkst. naujų atvejų, o piko metu šis skaičius viršydavo 15 tūkst. Beveik keturiskart daugiau gyventojų nei Lietuvoje turinčioje Čekijoje nuo koronaviruso jau mirė daugiau kaip 5300 žmonių.

* Rusija paskelbė, kad jos kuriama „Sputnik V“ vakcina per preliminarius tyrimus parodė 92 proc. efektyvumą. Rusai teigia, kad vakcina buvo išbandyta su 16 tūkst. žmonių.

* Maždaug 2 tūkst. žmonių  prie Ukrainos vyriausybės rūmų surengė protesto akciją prieš svarstomus savaitgalinius suvaržymus. Norėdama suvaldyti COVID-19 protrūkį, vyriausybė svarsto galimybę savaitgaliais leisti dirbti tik maisto parduotuvėms ir vaistinėms. Demonstracijoje daugiausia dalyvavo restoranų ir kino teatrų savininkai, prašantys leisti jiems ir toliau dirbti savaitgaliais.

Astravo elektrinė. Lietuva Minskui įteikė notą, prašydama pateikti oficialią informaciją apie sekmadienį Astravo atominėje elektrinėje įvykusį incidentą, jo priežastis ir įtaką elektrinės paleidimo procesui bei branduolinei saugai.

Socialdemokratų seniūnas. Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pralaimėjo Seimo frakcijos seniūno rinkimus. Naujajame Seime socialdemokratams vadovaus Algirdas Sysas. Jį palaikė septyni būsimosios frakcijos nariai, o G. Palucką – šeši. G. Paluckas bus siūlomas Seimo vicepirmininku.

Radinys ežere. Asvejos ežere archeologai ir narai aptiko XVI amžiaus kario palaikus. Aptiktas kardas, gerai išlikę ilgi odiniai auliniai batai, prie kurių pritvirtinti pentinai, du peiliukai, dirželių liekanos. Toks atvejis yra unikalus ir pirmas Lietuvoje.

Bauda Vilniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skyrė 500 tūkst. eurų baudą už pažeidimus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurse vertinant įmonių pasiūlymus.

K. Brazauskienės renta. Vyriausybė skyrė signataro našlės rentą prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei. Už dešimties metų laikotarpį K. Brazauskienė turėtų gauti apie 37 tūkst. eurų, o paskui kas mėnesį – 331 eurą.

Biudžeto deficitas. Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas pareiškė matantis rizikų, kad 2021 metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei dabar biudžeto projekte numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto rodiklis. Jis žurnalistams sakė, kad biudžeto projekte nėra įtrauktos išlaidos, kurios kitąmet potencialiai galėtų būti skirtos kovai su koronaviruso pandemija, taip pat neaiškumų kyla ir dėl planuojamų gauti lėšų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo.

ES biudžetas. Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė dėl 2021–2027 metų ES trilijono eurų biudžeto. Susitarimu atblokuojamas 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketas.

Įtampa Varšuvoje. Tūkstančiai lenkų nacionalistų surengė eitynes Varšuvoje minėdami Nepriklausomybės dieną, nepaisydami policijos draudimo nesibūriuoti dėl koronaviruso rizikos. Dauguma jų nedėvėjo kaukių. Policija pranešė, kad buvo incidentų su „chuliganų grupėmis“. Lenkijos sostinės meras Rafalas Trzaskowskis šiemet uždraudė eitynes. Lapkričio 11-oji Lenkijoje yra valstybinė šventė, minint nepriklausomybės atkūrimą 1918 metais.

Protestai Armėnijoje. Armėnijos sostinėje Jerevane susirinko daugiau kaip 2 tūkst. protestuotojų, reikalaujančių premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl taikos susitarimo su Azerbaidžanu, pagal kurį šiam atiteko per karinį konfliktą dėl Kalnų Karabacho užimtos teritorijos. Protestuotojai Armėnijos premjerą vadino išdaviku.

Represijos Honkonge. Honkongo prodemokratinio sparno leidėjai paskelbė, kad atsistatydins iš pareigų, kai iš miesto asamblėjos buvo pašalinti keturi jų kolegos. Jie neteko pareigų, kai Pekinas suteikė vietos valdžiai pašalinti deputatus, konstatavus, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Rinkimai JAV. Jungtinių Valstijų demokratai užsitikrino mažiausiai 218 vietų iš 435 Atstovų Rūmuose dar dvejiems metams. Vis dėlto išlieka didelė tikimybė, kad respublikonai išsaugos Senato kontrolę. Tuo tarpu Donaldas Trumpas praėjus daugiau nei savaitei po rinkimų toliau demonstruoja ryžtą nepalikti Baltųjų rūmų, jis tikina, kad greitai paaiškės, jog jis laimėjo rinkimus. Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas tokį elgesį pavadino gėdingu.

LGBT teisės. Vengrijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymų pataisas, kurios užkirstų kelią tos pačios lyties poroms įsivaikinti. Projektu siūloma nustatyti, kad „motina yra moteris, o tėvas yra vyras“, įsivaikinti būtų leidžiama tik susituokusioms poroms, be to, būtų apibrėžiama, kad vengrų vaikų ugdymas grindžiamas krikščioniškąja kultūra. Vengrijoje nėra įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, bet įsivaikinimas būdavo įmanomas, jei dėl to kreipdavosi vienas iš partnerių.