Apžvalga: penki didžiausi kariuomenės pirkiniai po Krymo aneksijos

Lietuvos kariuomenė ir Norvegijos įmonė „Kongsberg“ šią savaitę pasirašė sutartį dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS įsigijimo.

BNS pateikia penkis didžiausius kariuomenės pirkinius po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Įsigijimai pateikiami eilės tvarka nuo didžiausio iki mažiausio.

Šarvuočiai „Boxer“. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo buvo pasirašyta pernai rugpjūtį, jos vertė – 386 mln. eurų. Pirmos kelios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, visi šarvuočiai bus atvežti iki 2021 metų. Jais bus aprūpinti du kariuomenės batalionai Rukloje ir Alytuje. Pėstininkų kovos mašinoms kovinį bokštelį gamina Izraelio įmonė, patį šarvuotį – Vokietijos konsorciumas.

Oro gynybos sistemos NASAMS. Priešlėktuvinės gynybos sistemos perkamos iš Norvegijos įmonės „Kongsberg“, sandorio vertė siekia 110 mln. eurų. Raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje, tačiau jomis negalės būti naikinamos priešiškų pajėgų raketos. Lietuva sistemas tikisi gauti iki 2021 metų. Jos bus dislokuotos Radviliškyje, tačiau galės būti perkeltos į bet kurią šalies vietą.

Sunkvežimiai. Sutartį su Vokietijos įmone „Daimler AG“ Lietuva pasirašė 2015 metų pabaigoje. Pagal ją į Lietuvą iki 2022 metų turėtų būti pristatyti 340 sunkvežimiai „Unimog U5000“ už maždaug 63 mln. eurų. Naujos mašinos perkamos siekiant atnaujinti sunkvežimių parką.

Artilerijos pabūklai. Iki tol tik velkamas haubicas turėjusi kariuomenė 2015 metų rugsėjį pasirašė sutartį dėl savaeigių haubicų pirkimo. Iš Vokietijos įsigyta 21 haubica „PzH2000“, 26 šarvuotos vadovavimo mašinos M577 V2 ir šešis evakuaciniai tankai BPZ2. Sutarties vertė siekia 16 mln. eurų, tačiau paties pajėgumo įgijimui gali tekti išleisti kur kas daugiau pinigų, nes reikės modernizuoti tiek pačias haubicas, tiek įgyvendinti kitus projektus. Krašto apsaugos ministerija yra skelbusi, kad papildomai tam gali prireikti dar 40 mln. eurų. Lietuvą kol kas pasiekė keturios haubicos, visa technika į šalį atvyks iki 2019 metų.

Oro gynybos sistemos GROM. Sutartis dėl šių sistemų įsigijimo su Lenkijos įmone „Mesko“ buvo pasirašyta 2014 metų rugsėjį. Perkamos ginkluotės kiekis neatskleidžiamas, o sutarties vertė siekia maždaug 34 mln. eurų. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 kilometro bei aukštyje nuo dešimt metrų iki 3,5 kilometro. Visos įsigytos sistemos turėtų būti pristatytos iki 2021 metų.


Šiame straipsnyje: Lietuvos kariuomenėGinkluotė

NAUJAUSI KOMENTARAI

vergas

vergas portretas
haubicos ir sarvuociai-skirti gynybai?.tai puolamasis ginklas...nenuvaziuos i ukraina dalis ginkluotes?

Šiaip

Šiaip portretas
Sakyčiau labai brangus pirkiniai šiai dienai kai lietuviui esti nera už ka ir jis užuot likes Tėvyneje renkasi emigracija ir tik tam kad paėst o ne todėl kad to norėtu... Jei jau NATO mus gina tai tegul ir gina kam išlaidautu nuo saves paakutini duonos kasni atimant tik dėl to kad kareivėlem būtų su kuo i poligoną karą pažaisti nuvažiuoti.... Mano asmenine nuomone ne tam mes i NATO stojome jog auksinius šaukštus iš ju pirktumeme....

dedule

dedule portretas
jei tokia techika butu pries trisdesimt metu gal but nauda o dabar ja reikia utelizuoti ir dar uz tokius pinigus matyt vokieciai tam lesu neskiria o mes turim juos isrinkti ir i metalo lauza
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių