Aptarė, kas paskatintų emigrantų šeimas grįžti į Lietuvą

Švietimo bendruomenė padeda integruotis iš užsienio grįžusiems vaikams, tačiau viskas prasideda nuo gerų norų, o ne nuo reglamentų, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Esame pernai sukūrę „vieną langelį“ ir ten pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Žmonės, kurie nori sugrįžti į Lietuvą, dažniausiai pirmas klausimas, kuris rūpi šeimai, kur leisti vaikus į mokyklą“, – ketvirtadienį BNS sakė ministrė.

Švietimo klausimus, lituanistinių mokyklų užsienyje veiklą, grįžusių vaikų integracijos problemas ministrė ketvirtadienį aptarė susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovais.

Pasak J. Petrauskienės, iš užsienio atvykusiems vaikams skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos, kad jis pasiektų savo klasės lygį, sustiprintų žinias. Tačiau labai svarbūs, anot jos, ir niekaip nereglamentuojami žmogiški dalykai – dėmesys, tolerancija.

„Yra mokyklų, kur atėjus naujokui į mokyklą paprašo palydėti draugo, kad padėtų integruotis į kolektyvą. Labai daug bendražmogiškų dalykų, kiek mes patys esam su visuomene tolerantiški, geranoriški priimti kitą, padėti vienas kitam. Viskas prasideda nuo gero noro, o ne nuo reglamentų“, – kalbėjo ministrė.

PLB vadovė Dalia Henke teigė,  šeimos grįžti į Lietuvą lengviau apsispręstų, jei būtų tikri, kad iš vaikų nebus tyčiojamasi, kad darželiuose, mokyklose jie jausis saugiai.

„Žinome atvejų, pavyzdžiui, Airijoje, kai tėvai ruošiasi grįžti į Lietuvą ir lituanistinėse mokyklose kalba su savo mokytojais, kaip padėti vaikui, kad būtų lengviau eiti į mokyklą Lietuvoje. Kalbant apie grįžimą, visada šeimos lengviau apsispręs dėl grįžimo, kai žinos, kad vaikai saugiai, be patyčių galės lankyti visas švietimo institucijas, pradedant darželiais ir baigiant mokyklomis“, – BNS sakė D. Henke.

Anot jos, tam reikia ugdyti toleranciją, ir ne tik švietimo sistemoje.

„Ir tėvus reikia įtraukti, kad daugiau suprastų šeimas, kurios grįžo, kad patyčios baigtųsi, ir spaudoje buvo aprašyta, kaip sunku integruotis vaikams grįžusiems, ir galų gale baigiasi tuo, kad tėvai susirenka vaikus ir vėl išvažiuoja į tą pačią Airiją. Tolerancijos stoka Lietuvoje yra ne tik švietimo sistemoje, požiūris į kitą žmogų, ką jis veikia, kitą požiūri, yra didžiulis iššūkis“, – kalbėjo D. Henke.

Vokietijos lietuvių atstovė D. Henke liepą buvo antrai kadencijai perrinkta PLB valdybos pirmininke. Jos teigimu, liepą perrinkta PLB valdyba planuoja vizitus ir į kitas institucijas. Ketvirtadienį dar vyko susitikimas su ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DĖL BANKO SNORAS UŽGROBIMO

DĖL BANKO SNORAS UŽGROBIMO portretas
GRYBĘ - KGB MAGNOLIJĄ Į KALĖJIMĄ!

Lietuvis

Lietuvis portretas
Mylėkime kitus žmones kaip patys save. Tada ir kiti žmonės mus mylės :) :)

Piktina

Piktina portretas
Palikit jus tuos emigrantus ramybeje,o geriau sukite galvas,kad tie kas dar dirba Lietuvoje nepabegtu.Zmones dirba,o net negali issinuomoti padoraus busto,jau nekalbant apie savo busto isigijima.O jus svaigstat apie tuos,kurie kazkur toli ir neuzdirba jusu islaikymo
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių