- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija baigė pirmąjį Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo etapą, kurio metu atlikta esamos būklės analizė bus pristatyta ketvirtadienį.
Plano analizės pristatyme dalyvaus aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Kaip skelbiama Aplinkos ministerijos parengto Bendrojo plano analizėje, Europos kontekste Lietuvos tiek užstatytų teritorijų, tiek gyventojų tankio rodikliai yra vieni mažiausių, nėra žymių, globaliai pastebimų plėtros procesų. Pagal urbanizacijos laipsnio ES klasifikaciją, Lietuva tarp ES šalių turi daugiausiai kaimiškųjų teritorijų.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda yra matomi Europos miestų tinkle, tačiau tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal reikšmingumą ar įtaką šiuo metu yra regioninės reikšmės. Vilnius išskirtinis tuo, kad yra valstybės sostinė (numatoma prijungti prie „Rail Baltica“), Kaunas – tranzito („Via/Rail Baltica“) ir logistikos centras, Klaipėda – jūrų uostas, orientuotas į veiklas, susijusias su jūra.
Lietuvos oro uostai, pagal atliekamų skrydžių kryptis ir apimtis, yra integruoti į pasaulinį susisiekimo tinklą, pasiekiamumas nėra patenkinamas, nes stinga tiesioginių skrydžių net į kai kurias ES šalių sostines. Vilniaus oro uostas pagal aptarnaujamus keleivių srautus Baltijos jūros regione yra 5-oje vietoje ir nusileidžia Varšuvos, Rygos, Krokuvos ir Gdansko oro uostams.
Bendrajame plane taip pat išskiriamas kraštovaizdis, kuris patiria ir nuolatinį visuomenės ūkinės veiklos poveikį. Jautriausios kraštovaizdžio kaitai yra gyvųjų organizmų ekosistemos, o labiausiai pastebima besikeičianti kraštovaizdžio dalis – žemėnaudų struktūra.
Bendrasis teritorijos planas yra įrankis kokybiškai suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio Bendrojo plano (BP) galiojimas baigsis 2020 m., tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.
Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą15
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės14
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...