Aplinkos ministerija pristato svarbiausius metų darbus

Gedimino Kazlausko vadovaujamos Aplinkos ministerijos pagrindinių metinių darbų sąraše - visuomenei ir verslo bendruomenei reikalingų pokyčių skatinimas, darnių žmogaus ir aplinkos santykių puoselėjimas bei novatoriškų finansinių mechanizmų, kurie sustiprins valstybę, inicijavimas.

Didžiausias šių metų iššūkis - naujoji daugiabučių modernizavimo programa. Aplinkos ministerijos specialistai per numatytus terminus parengė visus šios programos gyvavimui reikalingus teisės aktus. Gyventojai, pageidaujantys renovuotis savo namus, jau gali teikti paraiškas.

“Ne ką mažesnis iššūkis mūsų laukia šiandien: įtikinti žmones naujosios programos nauda. Padėti suvokti, jog renovacija reikalinga visų pirma ne verslui, o gyventojams, kad nėra ko baimintis paskolų, nes net ir atidavinėdami jas, tačiau gyvendami renovuotame daugiabutyje, žmonės mokės mažiau nei dabar moka už šilumą”, - sako ministras G. Kazlauskas.

Kita prioritetinė Aplinkos ministerijos veiklos sritis - teritorijų planavimas. Sektorius, kuris seniai peikiamas dėl gausybės neaiškumų, formalumų ir procedūrų gausos, nelankstumo ir pan. Aplinkos ministerijai parengė ir Vyriausybei pateikė Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektą. Vyriausybei pritarus iki Seimo pavasario sesijos tikimasi parengti paties įstatymo projektą.

“Įsigaliojus mūsų siūlomiems pakeitimams bus sudarytos kur kas palankesnės sąlygos investicijoms ir darniai plėtrai, sumažės lėšų ir laiko poreikis teritorijų planavimo dokumentams rengti. Įteisinus vieno langelio principą ir supaprastinus biurokratines procedūras, sumažės sąlygos korupcijai. Žodžiu, sistema taps paprastesnė, aiškesnė ir skaidresnė”, - vardija aplinkos ministras.

Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios įstaigos taip pat deda dideles pastangas kovoje su nelegaliomis statybomis. Suaktyvintą veiklą neginčijamai įrodo statistika: per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje išaiškinti 287 savavališkų statybų atvejai - arba 51 procentu daugiau, negu jų buvo išaiškinta pernai per tą patį laikotarpį. Per 2009 metus nugriauta 50 savavališkų statinių - arba 39 procentais daugiau palyginti su 2008
metų tuo pačiu laikotarpiu.

Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai parengė pluoštą teisės aktų. “Jie padės “valyti” Lietuvą nuo nelegalių statinių, nes statytojams numatytos griežtesnės nuobaudos, o pats nelegalių statybų šalinimo procesas turėtų tapti kur kas greitesnis ir efektyvesnis”, - teigia G. Kazlauskas.

Šių metų liepą Seimas patvirtinto Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą, kuris sukuria teisinį pagrindą ilgalaikiams klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo tikslams formuoti ir įgyvendinti. Be kitų įstatymas nustato ir asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, teises, pareigas ir atsakomybę.

Įstatymas taip pat nubrėžia teisines prielaidas novatoriškam, tik šiemet Aplinkos ministerijos inicijuotam Žaliosios investavimo sistemos įdiegimui Lietuvoje. “Tai - mechanizmas, pagal kurį pinigai, pardavus Lietuvos turimų taršos leidimų perteklių, bus investuojami į atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos gamybos ir naudojimo efektyvumo gerinimo bei kitus aplinkosauginius projektus”, - tvirtina aplinkos ministras.

Seimui pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kurio derinimas su visomis suinteresuotomis institucijomis užtruko beveik trejus metus. Siūlomais pakeitimais norima tobulinti komunalinių atliekų surinkimo reglamentavimą. “Įgyvendinus projekto nuostatas būtų pažabotas aplinkos teršimas komunalinėmis atliekomis, užtikrintas kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugos teikimas, nustatytos aiškesnės atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių subjektų pareigos ir atsakomybė”, - sako G. Kazlauskas.

Siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, sugriežtinta apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų, skirtų perdirbti ar naudoti energijai gauti, išvežimo iš Lietuvos kontrolė ir atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, atsakomybė.

Nesnaudė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Valstybiniuose parkuose sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei susipažinti su saugomomis vertybėmis: ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis įrengti 5 lankytojų centrai Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių regioniniuose parkuose. Pasirengta dar 7 lankytojų centrų, vizualinės informacinės sistemos natūroje ir minimalios infrastruktūros lankytojams įrengimui 8 regioniniuose parkuose, 16 paveldo objektų ir 15 „Natura 2000“ teritorijų tvarkymui.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vadovaujami miškininkai toliau rūpinosi miško atkūrimu. Gal kam nors miškingumas Lietuvoje yra nežinomas ar nereikšmingas skaičius išreikštas procentais, tačiau miškininkams tai labai svarbus rodiklis. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, miško žemės plotas per dešimtmetį padidėjo nuo 1978,4 iki 2150,3 tūkst. ha. Tad Lietuvos vardo tūkstantmetį pasitikome turėdami 32,9 % mišku apaugusios Lietuvos teritorijos.

Kalbant apie Europos Sąjungos paramą ir jos įsisavinimą - spalio mėnesį Europos Komisija konstatavo, jog aplinkos sektoriuje Lietuva yra pirmoji tarp ES narių panaudojant 2006-2008 metų Sanglaudos fondo paramą.