Anykštėnai šienavo Šventosios upę

Anykštėnai jau kelintus metus prieš miesto šventę tradiciškai švarina Šventosios upę. Miesto vadovai ir gyventojai kelias valandas dalgiais pjovė žoles.

Išlaisvinti Šventosios upę nuo sąžalynų, bent jau miesto centre, – sena anykštėnų svajonė. Upės srovės greitis šioje atkarpoje neviršija pusės metro per sekundę, todėl vandens augalija auga sparčiai. Ketinantys išvalyti upę nuo žolių ties Antano Baranausko tiltu anykštėnai atėjo nešini dalgiais.

„Čia kartu ir pilietinė akcija, nes dalyvauja ne tik politikai, bet ir žmonės iš miesto, kurie prisideda prie tokios aplinkos gražinimo“, – sakė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Iš karto valyti upės neleista. Darbai pradėti tik pasirašius darbo sutartį su savivaldybės administracija.

Prieš pradedant darbus buvo uždaryti aukščiau esančios užtvankos šliuzai. Vandens lygiui nukritus beveik metru ir žolėms iškilus į vandens paviršių, šienauti tapo lengviau.

Daugiau nei dvi dešimtys vyrų pasklido Šventosios vagoje. Vieniems vandens buvo iki krūtinės, kitų tik galvos išdavė, kad tarp žolių kelią su dalgiais skinasi anykštėnai.

Pjovėjai sakė, kad dalgiais vandenyje mosuoti nėra taip paprasta, kaip sausumoje. Juos tenka dažniau pustyti, mat atšimpa.

„Man atrodo, kad šiemet sunkiau. Ankstesniais metais – šmirkšt šmirkšt, o dabar žolės veliasi. Na, matyt, praktikos mažokai“, – svarstė Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis.

Kiti darbininkai nesiskundė. „Naudos bus, per miesto šventę čia bus gražu, bent jau pradžioje miesto. Norėtųsi, kad daugiau anykštėnų ateitų, galėtume didesnį plotą nušienauti“, – kalbėjo krepšinio treneris Vaidutis Zlatkus.

Tačiau kiti anykštėnai buvo tik stebėtojai. Per keletą valandų talkininkai išvalė upę daugiau kaip pusės hektaro plote.



NAUJAUSI KOMENTARAI

šiaip

šiaip portretas
Anykščiuose visų pirma reikia atsikratyti to nesuprasi kam reikalingo dirbtinio slenksčio, tvenkiančio ir sulėtinančio tokią sraunią ir vandeningą upę. Tokie augliai silpnina visą upės organizmą ir gali būti gražūs tik visiškai seklioms, nesubrendusioms asmenybėms. Rišti reikėtų ir su visomis tomis smulkiomis hidroelektrinėmis, kurių Lietuvoje jau keli šimtai - jų duodama nauda nė iš tolo nekompensuoja tos žalos, kuri daroma ekosistemai ir rekreacinei upės vertei. Vadinti tų elektrinių gaminamą energiją žalia - gryniausias pasityčiojimas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių