Iš anksto Seimo rinkimuose jau balsavo per 111 tūkst. rinkėjų

Per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią rinkimuose ir referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos jau pareiškė per 111 tūkst. 74 piliečiai. Jie sudaro 4,33 proc. visų rinkėjų, BNS šeštadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Šiemet piliečiai iš anksto balsuoja aktyviau nei praėjusiuose Seimo rinkimuose 2008 metais, kai per pirmas tris išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškę 83 tūkst. 465 rinkėjai, arba 3,11 proc. visų rinkėjų.

Trečiadienį ir ketvirtadienį savivaldybėse iš anksto balsavo tie rinkėjai, kurie sekmadienį negali atvykti į savo rinkimų apylinkę. Nuo trečiadienio iki penktadienio specialiuosiuose paštuose balsavo esantys gydymo ar slaugos, įkalinimo įstaigose, atliekantys karinę tarnybą.

Taip pat penktadienį ir šeštadienį savo valią kai kurie rinkėjai reiškia balsuodami namuose.

VRK skelbiamais duomenimis, aktyviausiai iš anksto balsuota Vilniuje, Senamiesčio rinkimų apygardoje, - savo valią čia jau pareiškė beveik 5,29 tūkst. arba 13,41 proc. rinkėjų. Taip pat aktyviai iš anksto balsuota Kaune, Centro apygardoje, kur savo valią pareiškė 2,75 tūkst. arba 9,52 proc. šios apygardos rinkėjų.

Ignalinos - Švenčionių apygardoje iš anksto balsavo apie 2,44 tūkst. arba 8,43 proc. visų apygardos rinkėjų, Vilniaus-Šalčininkų apygardoje - beveik 3,48 tūkst. arba 8,13 procento.

Kitose apygardose išankstinio balsavimo aktyvumas siekia nuo 1 proc. iki beveik 8 proc. visų rinkėjų skaičiaus.

Policija pranešė, kad pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo: Alytuje, Jurbarke, Klaipėdos rajone ir du Šilutėje.

Sekmadienį vyks eiliniai rinkimai į Seimą bei patariamasis referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybų.


Šiame straipsnyje: balsavimasZenonas Vaigauskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Pikasas portretas
KIEK PASINAUDOS PILIEČIO TEISE? Nors politologai nuolat aiškina, kad balsuojančių procentas bus toks, kaip ir per paskutinius kelis rinkimus, tai yra apie 50 procentų sąrašinių rinkėjų, manau, kad bus kiek kitaip. PASIAIŠKINKIME: Nemažas skaičius Lietuvos piliečių dėl įvairių priežasčių emigravo į Vakarų šalis ir už Atlanto. Jie tradiciškai kur kas vangiau pasinaudoja piliečio teisėmis ir išsako savo nuomonę per rinkimus. Tačiau, ir išvykėlių tarpe atsiranda vis daugiau tokių, kurie ruošiasi ar sutiktų ateityje grįžti į gimtinę, jei čia būtų sudarytos palankesnės darbo ir jo apmokėjimo sąlygos. Tam pasiekti nemažas jų skaičius pabandys įtakoti Lietuvos politiką, kad tokia geresnė situacija Lietuvoje atsirastų. Nemažą įtaką balsuotojų procentų padidėjimui gali lemti ir tai, kad norima ieškoti kelių siekti tiesos ir teisingumo mūsų teisėsaugoje. Situacija joje gan sudėtinga ir norint rimtesnių pozityvių permainų, gali tekti sukaupti daug politinės valios bent jau tam, kad tokiam procesui būtų duotas startas. Gal net keli procentai rinkėjų balsuos būtent todėl, kad teisėsauga visoje eilėje skandalingų bylų parodė savo kompetenciją ar net neskaidrų angažuotumą. Tai suaktyvino naujų politinių jėgų atsiradimą, kurios suaktyvino gal net tokį elektoratą, kuris anksčiau būdavo rinkimams abejingas. Visuomenė, manau, vis dar tikisi, kad bent jau skandalingiausios kriminalinės istorijos bus nuosekliai ištirtos, o nustatytų kaltų asmenų veikos būtų atitinkamai įvertintos pagal Baudžiamojo kodekso normas. Tam, kad jokie nusikaltėliai, padarę sunkius nusikaltimus, negalėtų išsisukti, reiktų gerokai prailginti baudžiamosios atsakomybės senaties terminus. Tada tie, kurie visaip manipuliuoja jų laukdami, taip pat prarastų viltį neatsakyti už padarytus nusikaltimus. Rinkėjų aktyvesnį dalyvavimą gali sužadinti ir tai, kad per šią kadenciją Lietuvai teko išgyventi pasaulinės krizės laikotarpį ir toli gražu ne visos turėtos geresnio gyvenimo viltys tapo realybe. Lietuva jau pakilo iš krizės duobės, pranašauta antra krizės banga ES ryžtingai slopinama, tad švelniai optimistinės viltys dėl ateities vėl gimsta. Tai turėtų rinkėjus nuteikti labiau optimistiškai ir paskatinti logiškai įvertinti visą ankstesnį Nepriklausomos Lietuvos nueitą kelią. Dalį rinkėjų gali suaktyvinti ir patariamasis referendumas dėl VAE statybos. Kiekvienas pilietis turi teisę apsispręsti, kokio Lietuvos savarankiškimo ar priklausomumo jis nori. Tikiu savo Tautos išmintimi ir viliuosi, kad jos nuomonė bus deramai subalansuota. Tad spėju, kad šiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti arti 60 procentų rinkėjų ir tai būtų reikšmingas žingsnis didesnei demokratijos raiškai šalyje. BALSUOTI AR TIK LAUKTI, bei stebėti kaip tą padarys tavo draugas, kaimynas, pažįstamas ar visai jums nežinomas pilietis? TAI SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS ŠIĄ DIENĄ, kai rinkiminė agitacija už konkrečią partiją ar kandidatą yra draudžiama. Bet kuriuo atveju rinkimai ir patariamasis referendumas įvyks. Žinoma, didžiausias dėmesys bus skirtas Seimo rinkimams, kurie nulems sekančios metų kadencijos Seimo ir jo sudarytos Vyriausybės darbą. Kaip ten bebūtų, Seimo rinkimai yra mūsų valstybės DEMOKRATIJOS ŠVENTĖ. Šventė, kurios negalėjome turėti ilgus sovietinės okupacijos dešimtmečius, kada galėdavo balsuoti ar nebalsuoti už “hegemono” partiją. Vargu ar tą nomenklatūrinį SSKP darinį galima buvo pavadinti “partija”, nes kitos dalies (“part”) net nebuvo. LSSR “balsavome” labai vieningai. Už “partinio ir nepartinio bloko kandidatus” būdavo priskaičiuojama maždaug 99,8 procentų balsų. Vidurinės Azijos respublikose tas skaičius siekdavo net 99,98. Kiekvienos “rinkiminės” komisijos užduotis buvo pabaigoje “sutikslinti” rinkėjų ir balsavusių skaičių. Įsivaizduokite tokia realią konkrečią situacija. Viena, laaaabai pareiginga rinkėja suskubo ateiti į rinkimų apylinkę likus tik kelioms minutėms iki rinkimų laiko pabaigos. Tuo metu visi “parašai” jau buvo sudėlioti. Jos langelyje – taip pat. Pakėlė nemažą triukšmą, kad tai ne jos parašas. Apylinkės rinkimų pirmininkas turėjo ilgai raminti aiškindamas, kad buvo įvykusi klaida, nes kitas rinkėjas suklydęs pasirašė tame langelyje Skandalas buvo numarintas, sklandė apie tai tik gandas. Kokį Seimą mes sugebėsime išsirinkti, tai jau mūsų, rinkėjų rūpestis. Turime suvokti, kad ši institucija yra mūsų šalies ir mūsų pačių demokratijos garantas. Tai, kad į rinkimų agitaciją metamos krūvos pinigų ir net bandoma papirkinėti rinkėjus, parodo, kaip tai vertina politinės partijos, kurios puikiai suvokia savo situaciją pagal tai – pateks jų kandidatai į Seimą sąrašu, pavieniui ar net visai nepateks. Kai kurių partijų agitatoriai prieš rinkimus, manau, darė rimtą klaidą, patarinėdami nedalyvauti rinkimuose. Gal jie galvojo, kad taip jie pakenks konkurentams, o su savo aplinka kažką laimės. Niekai visa tai. Privalo laimėti demokratija, o ji bus tuo ryškesnė, kuo gausiau bus išreikšta rinkėjų valia. Jei dauguma po rinkimų supras, kad kažkur suklydo, tai ta dauguma visados po 4 metų naujos kadencijos gali pasistengti rinkti partijas ir kandidatus atsakingiau ir brandžiau. Ideologinė kova minėtu tikslu, mano nuomone, nebuvo nutraukta per visą atgautos Nepriklausomybės laikotarpį, bet kaskart būna žymus suaktyvėjimas prieš kiekvienus rinkimus. Kaip visi žinome, Seimo nariai priiminėja įstatymus ir jų pataisas ir tai derina su šalies prezidentu. Įstatymai turi didelę reikšme šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime. Kokie jie būna, toks ir gyvenimas klostosi. Be to, Seimo dauguma paskiria ir vykdomają valdžią – Vyriausybės ministrų kabineto narius su premjeru priešakyje. Niekaip nerenkama būna tik teisėsaugos institucijų vadovai ir jų atsakingi pareigūnai . Žinoma, toks teisėsaugos pareigūnų skyrimas, koks tapo įprastu Lietuvoje, prieštarauja LR Konstitucijos 33-am straipniui, teigiančiam, kad “Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant šalį tiek tiesiogiai , tiek per demokratiškai išrinktus atstovus…” Taip nuolat pažeidinėjant esminį konstitucinį demokratinį principą susidarė situacija, kai teisėsauga pati sau susikūrė tokias teises, kad jos pačios sukontroliavimas tampa labai sudėtingas, beveik neįmanomas. Tik Prezidentui yra palikta teisė įtakoti teisėsaugos kadrinę sistemą, bet tai priklauso tik nuo konkretaus prezidento geros valios. Tad galima teigti, kad visi teisėsaugininkų įrodinėjimai apie jų išskirtines teises ir tuo pačiu visagalybę yra tik jų pačių susikurta legenda, skirta visuomenės mulkinimui. Kai pati valdžios atšaka iškrenta iš Konstitucijos konteksto ir tampa nebekontroliuojama, tai nebelieka politinės jėgos, kuri galėtų priversti teisės ir teisėtvarkos sargus patiems laikytis LR Konstitucijos ir kitų įstatymų. Tokiai legendai dar “hegemono” kvapą išsaugojusios jėgos, linkę pritarti ir tą nuolat daro ne šiaip sau. Toks politinių jėgų ir teisėsaugos persipynimas dažnai užtikrina saugumą pažeidžiant įstatymus, t.y.užtikrina nebaudžiamumą “saviems”. Prieš rinkimus buvo labai eskaluojamas aiškinimas, kad piliečiai – rinkėjai neturi politinių galimybių įtakoti šalies gyvenimą rinkimų metu. Įrodymų tam paremti prikuriama įvairių. Vieni aiškina, kad rinkimai vis tiek bus suklastoti, todėl juose net neverta dalyvauti. Kiti, kad rinkimų sistema yra bloga, nes yra politinių partijų kandidatų sąrašai ir tik 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatinėse apygardos. Treti teigia, kad Lietuvoje nėra partijų, turinčių politines pozicijas. Atseit, jos visos supanašėjo, tad nėra iš ko rinktis. Tai labai miklūs aiškinimai. Manau, kad daugelis iš tokių aiškintojų jau anksti ryte nuskuba prie rinkiminių urnų, tikėdamiesi, kad jų “čiulbesių” užmigdyti bei įtakoti kaimynai ar kiti piliečiai rinkimų dieną savo nuomonės balsuodami neišreikš. Tie, kurie rinkimuose nedalyvaus, sekančios kadencijos metu netgi neturės moralinės teisės net prasižioti, kad “ne tuos išrinkom”. Jei jis pasitikėjo kitų nuomone ir pats nedalyvavo balsuojant, tai turi pasikliauti tais, kurie politinę valią išreiškė. Teigti, kad rinkimai masiškai klastojami yra neteisinga. Balsavimo apskaitos sistema yra pakankamai aiški, jos darbas yra stebimas įvairių partijų komisijos narių bei stebėtojų, rezultatai į įvairių partijų būstines persiunčiami nedelsiant suskaičiavus balsus, tad nieko daug nesuklastosi. Jei kažkas parsiduos už alkoholį ar dar ką, tai tam yra teisėsaugos pareigūnai, specialiai paskirti rinkiminių komisijų nariai bei visuomeniniai stebėtojai, kurie tokius pavienius atvejus privalo pastebėti. Kiekviena rinkiminė apylinkė turi savo antspaudą, kontrolinius atvykusių lapelius ir kitas priemones, kaip užtikrinti tikslų balsų suskaičiavimą. Baudos už bandymus sukčiauti skiriamos nemenkos. Balsų pirkėjams grėstų netgi baudžiamoji atsakomybė. .

to pikasas

to pikasas portretas
ar tau teslagalvi neatsibosta tuos zodziu kratinius rasliavot,tur but jau nebepaeini,tai ir rasliavoji visokias nesamones,nueik geriau pampersa pasikeisk,gal jau apsimyzai?

rinkejas

rinkejas portretas
as,mano draugai ir gimines balsavom pries Atomines elektrines statyba,vieni balsavom uz N.VENSKIENES partija,kiti uz V.USPASKICHO darbo partija
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus
    Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus

    Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija kartu su kolegomis iš Kaliningrado srities plėtoja idėją bendromis pastangomis supažindinti turistus su kadaise pusiasalyje užpustytais kaimais, rašo dienraštis „Lietuvo...

  • Spalio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje
    Spalio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje

    Spalio 19-oji, ketvirtadienis, 42 savaitė. ...

  • Kaip atrodo pirmoji šauktinio diena kariuomenėje?
    Kaip atrodo pirmoji šauktinio diena kariuomenėje?

    Batalionus pasiekė jau trečioji šauktinių karta po to, kai Valstybės gynimo taryba nusprendė grąžinti privalomą karinę tarnybą. Šiemet ją atliks pusketvirto tūkstančio karių. „Karinių paslapčių“ komanda nuvyko į Rukl...

    1
  • Pasiektas kompromisas dėl kolektyvinės sutarties
    Pasiektas kompromisas dėl kolektyvinės sutarties

    Švietimo profesinės sąjungos ir Švietimo ministerijos vadovai trečiadienį po pusdienį trukusių derybų pasiekė kompromisą dėl kolektyvinės sutarties – ją tikimasi pasirašyti kitą trečiadienį. ...

  • Autobusas į miestą važiuoja retai: dirbtų, bet pėsčiomis nevaikščios
    Autobusas į miestą važiuoja retai: dirbtų, bet pėsčiomis nevaikščios

    Ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantiems žmonėms nusigauti iki rajonų centrų tampa vis didesniu iššūkiu. Gyventojų skundai bei pageidavimai dėl pablogėjusio susisiekimo lieka neišgirsti savivaldybių, o Susisiekimo ministe...

    1
  • Dar 34 Lietuvos kariai pradeda tarnybą Malyje
    Dar 34 Lietuvos kariai pradeda tarnybą Malyje

    34 Lietuvos karių būrys nuo trečiadienio pradeda tarnybą Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo ir stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA). ...

    1
  • „Nepatogus kinas“ ragina netoleruoti smurto
    „Nepatogus kinas“ ragina netoleruoti smurto

    Festivalis "Nepatogus kinas" šiais metais per didinamąjį stiklą žvelgs į smurto šeimoje problemą. Visi į žmogaus teisių dokumentikos festivalį atėję žiūrovai gaus aiškų ir lengvai suprantamą informacinį lapelį a...

  • Ministrė: rektorių darbus būtų galima tikrinti dar prieš skyrimą
    Ministrė: rektorių darbus būtų galima tikrinti dar prieš skyrimą

    Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinio darbo plagiato istorija skatina imtis papildomų priemonių prieš nesąžiningą akademinį elges...

    1
  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    5
Daugiau straipsnių