„Amnesty International“: tyrimas turi tęstis

Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ teigia, kad tyrimas dėl Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo turi tęstis, o su tuo susiję asmenys turi būti identifikuoti ir nubausti.

Organizacijos atstovai taip pat pažymi, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas yra pirmas žingsnis atskaitomybės link.

„Tyrimo išvados yra tik pirmas žingsnis atskaitomybės link. Tyrimas Lietuvoje turėtų tęstis, o visi su tuo susijęs asmenys turi būti identifikuoti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, - organizacijos pranešime cituojama „Amnesty International“ kovos su terorizmu Europoje ekspertė Julia Hall.

Antradienį savo išvadas pateikęs NSGK nustatė, jog galimybės Lietuvoje kalinti terorizmu įtariamus asmenis buvo, tačiau nepavyko nustatyti, ar jomis pasinaudota. „Patalpos buvo, galimybės kirsti sieną buvo, orlaiviai buvo“, - teigė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Anot jo, apie tai žinojo tik keli Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai.

Komitetas nustatė, kad apie bendradarbiavimą su CŽV ir apie dvejas partnerių užsakymu Lietuvoje įrengtas patalpas žinojo tik keli asmenys: buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius bei buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinkas. VSD vadovybė, anot NSGK pirmininko A. Anušausko, „nė vieno šalies aukščiausio pareigūno neinformavo apie šių projektų tikslus ir turinį“.

Komitetas nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir prašyti ištirti, ar šių asmenų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo.

„Amnesty International“ pažymi, jog tai, kad apie Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmus nebuvo informuojami aukščiausi šalies pareigūnai, yra nepateisinama.

„Lietuvos vyriausybė turėjo žinoti, ką veikia jos pačios agentūros, tad ji yra atsakinga už tokių kalėjimų egzistavimą ir ten galėjusius būti žmogaus teisių pažeidimus“, - teigė J. Hall.

„Pats laikas Europos šalių vyriausybėms peržiūrėti ir sustiprinti žvalgybos ir saugumo agentūrų kontrolę. Vyriausybėms negana tvirtinti, jog jos nežinojo, ką veikė jų saugumo struktūros“, - pridūrė ji.

Anot jos, kitos Europos valstybės taip pat turėtų ištirti pranešimus apie jų teritorijoje galimai veikusius panašius kalėjimus.

„Lietuvoje atliktas tyrimas rodo lūžį bandant sužinoti tiesą apie Europos šalių vaidmenį padedant JAV po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių. Kitų Europos šalių vyriausybės turėtų atkreipti dėmesį ir taip pat imtis pateiktų rimtų kaltinimų tyrimo“, - teigė „Amnesty International“ ekspertė.

Pranešama, jog tokie slapti CŽV kalėjimai galėjo veikti ir Lenkijoje bei Rumunijoje.