„Amnesty International“ kritikuoja Lietuvą dėl CŽV kalėjimų tyrimo

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ antradienį apkaltino Lietuvą ir Skandinavijos šalis nededant pakankamai pastangų ištirti galimą dalyvavimą slaptoje JAV programoje gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis.

Europos Parlamente surengtuose klausymuose „Amnesty International“ ir „Reprieve“ organizacijų atstovai sakė, kad Europos šalims trūksta politinės valios vykdyti nuodugnius tyrimus, nepaisant pastaruosius kelerius metus pasirodžiusios naujos informacijos.

„Amnesty International“ ekspertė Julia Hall priminė, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra pernai rudenį atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nors buvo pateikta nauja informacija apie skrydį, kuriame iš Maroko 2005 metais galėjo būti skraidintas Abu Zubaydah.

„Jie atsisakė, neįtikėtina - pasakydami tik tiek, kad naujos informacijos paprasčiausiai nepakanka atnaujinti tyrimą“, - Briuselyje surengtame renginyje sakė J.Hall.
Į Europos Parlamento klausymus pakviesta A.Zubaydah advokatė Amanda Jacobsen kalbėjo, jog Lietuva neištyrė įtarimų, esą palestinietis, kurį amerikiečiai laikė įtakingu „Al Qaeda“ veikėju, galėjo būti laikomas Lietuvoje. Dėl to Lietuvą palestinietis yra apskundęs Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.

„Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip “Reprieve„ ir “Amnesty„, pateikė įrodymus, kurie patvirtina išvadą, jog mano klientas Abu Zubaydah buvo slapta perduotas ir įkalintas Lietuvoje“, - teigė A.Jacobsen.

„Nepaisant to, Lietuvos valdžia nenagrinėjo šių įrodymų ir atsisakė atnaujinti tyrimą“, - kalbėjo teisininkė.

Abu Zubaydah buvo suimtas 2002 metais Pakistane. Jo teisininkų teigimu, vėliau jis buvo laikomas slaptuose centruose Tailande, Lenkijoje, Maroke ir Lietuvoje, o nuo 2007 metų yra Gvantanamo kalėjime. Lenkijoje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, teisinis procesas ten tebevyksta.

JAV iš pradžių jį įtarė užėmus aukštas pareigas „Al Qaeda“ teroristinėje organizacijoje, tačiau per 10 metų iki šiol nepateikė jokių kaltinimų.

Lietuvos Generalinė prokuratūra spalio mėnesį nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo, pareiškusi, kad nevyriausybininkų pateikta informacija „nėra esminė ir negali turėti reikšmės bylos sprendimui“.

„Amnesty International“ atstovė J.Hall teigė, kad Suomija, nors ir paviešino daug dokumentų, atsisako pradėti išsamų tyrimą apie skrydžius, kurie siejami su CŽV kalinių pervežimo programa ir skrydžiais į Lietuvą.

Pasak J.Hall, ištirti su programa siejamus skrydžius atsisako ir šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Danija, nepaisant to, kad dar Lietuvos parlamentinio tyrimo išvadose buvo pranešta apie su CŽV programa siejamą skrydį Bukareštas-Palanga-Kopenhaga. J.Hall teigimu, dabar danų atliekamas tyrimas yra pernelyg riboto pobūdžio.

J.Hall atkreipė dėmesį ir į Norvegiją, kurios valdžia praeitą mėnesį paskelbė apie CŽV programos kontekste minimus skrydžius tarp šios šalies Bergeno ir Oslo oro uostų į Lietuvos oro uostus, tačiau pasitenkino JAV paaiškinimu, esą nėra nieko įtartino.
„Norvegijos valdžia paprasčiausiai pasakė gavusi JAV patikinimą, kad dėl šių skrydžių nėra nieko įtartino. Ir valdžia Osle atsisakė atlikti tolesnį tyrimą“, - kalbėjo J.Hall.
„Skandinavijos ryšiai su CŽV pervežimo ir slapto kalinimo operacijomis lieka neištirti“, - teigė ji.

Į Europos Parlamento klausymus kviestas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pranešė negalįs atvykti dėl parlamento plenarinio posėdžio, tačiau informavo apie jo vadovaujamo komiteto išvadas.

Laiške Europos Parlamento komiteto pirmininkui Lopezui Aguilarui (Lopesui Agilerui) jis teigė, kad, Lietuvos Seimo komiteto duomenimis, Lietuvoje buvo įrengtos patalpos, bet jose nebuvo kalinami žmonės.

„CŽV prašymu Lietuvoje buvo sukurtos sąlygos laikyti sulaikytąjį. Antra, komiteto turimais duomenimis, toje vietoje žmonės nebuvo kalinami ir/ar blogai su jais elgiamasi. Galiausiai, sąlygos pervežti CŽV sulaikytuosius per Lietuvos Respublikos teritoriją egzistavo, bet komitetas nenustatė, ar toks pervežimas buvo“, - rašoma A.Anušausko laiške.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.