A.M.Brazausko 80-mečio proga rengiami minėjimai ir parodos

Kaip asmenybė - Mykolas Brazauskas nežymus, nereikšmingas. Mėgo išgerti, keitė žmonas. Lietuvai jis nieko gero nedavė.

Keletas istorinių štrichų Brazausko biografijai - niekas iš piršto nelaužta, viskas to meto spaudos paliudyta. Kai 1987 m. mirė P.Griškevičius, A.Brazauskas nebuvo net eilėj užimti jo sostą. Jis buvo LKP sekretorius pramonei ir statybai, sov. imperijos ekonomika smuko, eižėjo ir griuvo - tokio sekretoriaus postas buvo ne tik nebeprestižinis, bet ir neperspektyvus. Prasidėjus Sąjūdžiui į mitingus A.M.B. patraukia ne dėl išskirtinių būdo savybių, bet todėl, kad ten buvo pasiųstas (gal dėl to, kad buvo mažiausiai užimtas - ekonomika griuvo, didžiųjų statybų nebebuvo, tad ir sekretorius, šias sritis kuravęs, buvo polaisvis).Pirmuoju tampa tų metų rugsėjį, po garsiojo "bananų baliaus", kai KGB ir milicija išvaikė LLL ir Sąjūdžio mitingą Katedros aikštėj. Songaila ir Mitkinas (pirmasis ir antrasis) krito, gal neapsiėjo ir be intrigų, kojų pakišimo (intrigoms gabūs buvo visi nomenklatūrininkai,taip pat ir garsusis velionis, - be šito karjeros nepadarysi), jų vietas užima (Sąjūdžio pritarimu ir rekomendacija - tuo metu jo ir nomenklatūra smarkiai klausė) Brazauskas ir Beriozovas. Taigi už tokį patriarcho karjeros skrydį jo dukros ir anūkai turėtų rankas bučiuoti landsbergiam, ozolam, terleckam - čia be jokios ironijos, nes kas, pavyzdžiui, dabar žino Songailos, Astrausko, Sakalausko tolesnį gyvenimą (po 1990 m.), o juk hierarchijoj jie buvo kur kas aukščiau už Brazauską. Brazausko autoritetas ypač kilo po Sąjūdžio suvažiavimo, bet ne dėl jo iniciatyvų, o dėl to, kad jis iniciatyvoms, ėjusioms iš apačios, smarkiai nesipriešino, pasidavė srovei. Kad ir garsusis LKP atsiskyrimas nuo SSKP 1989 m. gruodį - Brazauskas buvo iš tiesų prieš, bet ką jis galėjo padaryt prieš daugumos partijos narių (ten būta juk ir garsių Sąjūdžio figūrų) valią - jis taip ir Gorbačiovui paaiškino. Arba Katedros grąžinimas tikintiems. Tai buvo auka LKP populiarumui pakelti. Visa tai rastume to meto spaudoj - dalis spaudos (sąjūdietiška) buvo visiškai necenzūruojama. Netgi už patekimą į LTSR AT 1990 m.(tuomet dar taip vadinosi) Brazauskas turi būti dėkingas Sąjūdžiui - varžėsi vienoj rinkiminėj apygardoj su Juozaičiu. Sąjūdžio vadovybė privertė Juozaitį atsiimti kandidatūrą (neoficialios apklausos buvo Juozaičio naudai), nes nenorėjo Sąjūdis, ruošdamasis skelbti nepriklausomybę, konfrontuoti su atsiskyrusia LKP. Sąjūdis (ir Landsbergis) Juozaičio asmeny įsigijo nesutaikomą priešą - daugiausiai deguto ir pirmas ant Landsbergio papylė būtent Juozaitis. Be įprastinių liaupsių mirusiam, nereikėtų pamiršti ir JO realių darbų: prichvatizacijos ir mafijos siautėjimo, bankų grūties ir tūkstančių apgautų žmonių JAM prezidentaujant, o JO chebrantui premjeraujant... Na, ir tokių " smulkmenų" , kaip sąlygų sudarymas tuometinei draugei (vėliau žmonai) prichvatizuoti" Draugystės" viešbutį, arba nuosavo dvarelio statybas per blokadą, kai visa Lietuva duso nuo degalų ir medžiagų stygiaus, bet ne JAM... Pagaliau, amžiaus afera su Valdovų rūmais... Gaila, kad dėl žanro pobūdžio (komentaras) teko daug ką paminėti probėgom, praleisti, bet jei paskaitysit to meto spaudą, rasit viską.

eisiu i visas tautos fakin tevo parodas, renginius ir minejimus. gal pasiseks net ir bufetavos papa paliesti.

debilu krastas ... net po pastipimo simta metu dar garbins...

prichvatizacijos stogas

Ne tylta pavadinti brazausko vardu bet pervadinti drugystes viezbuti kuri pats pavoge

Patys socdemai savo tokiais veiksmais nuvalkios tą AMB. Paliktų žmogų nors po mirties ramybėje. Ten gulėdamas jis tikriausiai jau nebepartinis, ar kaip ?

Tiesa 2 komentare. Pritariu.