Aloyzas Sakalas: valstybės progresas – akivaizdus

Kovo 11-osios Akto signataras, Socialdemokratų partijos prezidiumo narys, buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 22 Nepriklausomybės metus judėjo į priekį, o ne atgal.

Pasak jo, didžiausias lietuvių pasiekimas – valstybėje įtvirtinta laisvė ir demokratija.

– Ką pasakytumėt žmogui, įsitikinusiam, kad tada, prieš 22 metus, „ne už tokią Lietuvą kovojome“, „ne tokios Lietuvos norėjome“? Jūs jam pritartumėt ar paprieštarautumėt?

– Neabejotinai paprieštaraučiau.

Priminkime, dėl kokios Lietuvos 1990 m. kovo 11-ąją kovojome? Dėl laisvos, demokratiškos Lietuvos. Laisvė yra, nepriklausoma valstybė yra, demokratija yra. Tad iškovota tai, dėl ko ir buvo kovota.

Daug padarėm per tuos 22 metus. Nors žmonės visuomet nori dar daugiau. Tokia jau žmonių prigimtis.

Taip, nepaneigsi, kad turime daug bėdų įvairiausiose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, dar stinga socialinio teisingumo. Apskritai stinga teisingumo. Žmonės nelabai nori tikėti teisėsaugos ir teisėtvarkos priimamais sprendimais. Tai nemenka problema.

Deja, Lietuvoje taip ir neįsitvirtino vadinamoji vidurinė klasė, kuri yra bet kokios demokratinės visuomenės pagrindas. Dar yra pernelyg daug skurdo.

Bet akivaizdu, kad laisvę, demokratiją turime. Jau vien tai, kad žmogus gali laisvai pasakyti, jog „ne už tokią Lietuvą kovojome“, arba laisvai ir garsiai įvardyti problemas, yra nemenkas pasiekimas. Anksčiau už tokias „erezijas“ valdžia į Sibirą išveždavo arba į kalėjimus, psichiatrines ligonines uždarydavo. Dabar tokių nehumaniškų kovos su savo visuomene būdų nebėra.

Tai akivaizdus pasiekimas. Laisvė, jos iškovojimas yra visų svarbiausias mūsų pasiekimas.

Beje, nepaminėjau dar vieno gyvybiškai svarbaus iškovoto dalyko – šalies valstybingumo įtvirtinimo per narystę ES ir NATO. Lietuva dar niekad istorijoje nebuvo tokia saugi ir įsitikinusi dėl savo ateities perspektyvų, kokia yra dabar. Tai irgi labai svarbu.

– Vadinasi, manote, kad Lietuva, nors ir po truputį, vis dėlto juda į priekį?

– Taip, be abejo. Yra progresas. Per 22 Nepriklausomybės metus buvo visko – ir pakilimų, ir nusivylimų. Bet bendra tendencija akivaizdi – judėjimas į priekį. Jokiu būdu ne atgal.

– Kai kurie žmonės jums paprieštarautų sakydami, kad prieš 25 metus turėjo garantuotą darbą, stogą virš galvos, tam tikras ateities garantijas, nemažai pinigų, už kuriuos, nors ir sunkiai, nors ir deficito sąlygomis, bet galėjo šio bei to įsigyti. O dabar ateina žmogus tuščiomis kišenėmis į pilnas parduotuves ir negali beveik nieko įsigyti. Ko verta ta laisvė, jeigu dešros negali nusipirkti?

– Jau sakiau, kad egzistuoja socialinė nelygybė. Ekonomikos vystymasis Lietuvoje susiduria su problemomis. Žmonės nori visko, daug, iš karto, labai greitai. Ne visada tai pavyksta.

Valdžia per šiuos metus, žinoma, irgi pridarė klaidų, ir jos tikrai neprisidėjo prie nelygybės panaikinimo, prie spartesnio ir tolygesnio ekonomikos vystymosi.

Ir vis dėlto nemanau, kad laisvę galima lyginti su galimybe nusipirkti daug dešros. Beje, tais senais sovietiniais laikais parduotuvėse, jeigu ir būdavo dešros, tai tik šlapios. Dabar pasirinkimas visai kitoks. Jeigu žmogus turi darbą, turi galimybių uždirbti ir uždirba, jo galimybės kur kas didesnės nei tais laikais.

Čia galiu užduoti retorinį klausimą – tokios platesnės galimybės yra gerai ar blogai?

Kita vertus, nemažai žmonių Lietuvoje vis dar nepratę patys ieškoti išeities iš sudėtingos situacijos, vis dar laukia manos iš dangaus, valdžios malonių, patys nieko nesistengdami dėl savo tėvynės. Geresnė Lietuva bus tik tada, kai visi stengsimės padaryti ją geresnę, o ne sėdėsim pakampėse ir bumbėsim, kaip sunku ir kaip niekas nieko nepadeda.

Johnas F.Kennedy yra sakęs: „Neklausk, ką šalis gali padaryti tau, paklausk, ką tu gali padaryti savo šaliai.“ Sutinku su šiuo pasakymu šimtu procentų. Jis aktualus visais laikais ir visose tautose, visose šalyse. Taip pat Lietuvoje.

Galimybės yra gana plačios. Reikia jomis naudotis. Jas duoda būtent laisvė ir demokratija, kurią iškovojome prieš du dešimtmečius.

– Aptarkime politines Lietuvos aktualijas. Jūs manote, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas buvo atleisti neteisingai?

– Taip, sutinku su tais, kurie mano, kad jie atleisti neteisingai.

– Kodėl?

– Kažkas viršuje sugalvojo, kad visų giriamos FNTT vadovai yra nepatikimi ir juos reikia pakeisti. Ir pakeitė.

– Tai padaryta Valstybės saugumo departamento (VSD), kuris yra pagrindinis paslapčių saugotojas Lietuvoje, iniciatyva. Jeigu VSD pasiūlė atimti iš FNTT vadovų teisę dirbti su slapta informacija, vidaus reikalų ministras neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik juos atleisti.

– Nemačiau tos VSD pažymos, kurios pagrindu buvo priimtas šis sprendimas, todėl negaliu tiksliau komentuoti, kas joje parašyta.

Bet iš žiniasklaidos pranešimų analizės galima susidaryti įspūdį, kad ta pažyma nebuvo tokia kategoriška ir joje nereikalauta iš FNTT vadovo V.Gailiaus atimti teisės dirbti su slapta informacija.

Dėl jo apskritai, regis, nebuvo jokių didesnių bėdų. Tik po to, kai jis užstojo savo pavaduotoją V.Giržadą, kuriuo pasitikėjimą, atrodo, prarado VSD, Prezidentė ir vidaus reikalų ministras, tada ir FNTT vadovas neteko ir teisės dirbti su slapta informacija, ir savo posto.

Tai nepanašu į teisėtą ir teisingą atleidimą iš pareigų.

Dėl V.Giržado viskas kiek sudėtingiau. Bet dėl V.Gailiaus, manau, padaryta klaida.

– Bet gal teismas sustatys viską į vietas?

– Taip, teismas pasakys savo svarų žodį. Tada, tikėkimės, sužinosime tikrąją tiesą, kaip ten buvo su tais atleidimais.

– O ar reikia jau dabar grąžinti atleistuosius FNTT pareigūnus į darbą?

– Nežinau, kokios yra teisinės galimybės tai padaryti. Turbūt, tai nėra taip paprasta. Gal Vyriausybė gali priimti tokį sprendimą, kaip pasiūlė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Bet manau, kad būtų galima bent jau neskubinti konkurso į FNTT vadovus, palaukti tiek Prezidentės apsisprendimo dėl vidaus reikalų ministro likimo, tiek teismo dėl V.Gailiaus atleidimo iš pareigų verdikto. Tada būtų galima daryti galutinius sprendimus dėl FNTT vadovų.

– Kaip manote, ar ministras Raimundas Palaitis praras savo portfelį?

– Neabejoju, kad taip. Prezidentė Dalia Grybauskaitė greičiausiai jį paaukos, nes mato, kad nemenka dalis visuomenės nesuprastų kitokio jos sprendimo. O visuomenės nuotaikos mūsų Prezidentei labai svarbios.

– Tai gerai ar blogai?

– Ne, tai visai neblogai.

– Sakote, kad Prezidentė atleis ministrą. Vadinasi, gali griūti ir valdančioji koalicija?

– Manau, kad liberalcentristai negriaus jos. Tikrai neapsimoka išeiti iš valdančiosios koalicijos likus pusmečiui iki Seimo rinkimų, kuriuose dar neaišku, kaip pavyks tai partijai pasirodyti.

Išėjimas iš koalicijos ir jos dirbtinis griovimas gali būti visuomenės itin prastai įvertintas elgesys ir liberalcentristai iš tokio veiksmo daugiau prarastų, nei gautų.
Gal bus koks nors jų griežtas pareiškimas, gal bus formaliai nutraukta esama valdančiosios koalicijos sutartis, gal ji bus kaip nors pakoreguota. Bet pati koalicija išliks iki pat Seimo rinkimų.

– Ir liberalcentristai deleguos naują kandidatą į vidaus reikalų ministrus?

– Tikriausiai taip. Liberalų ir centro sąjungai būtų neprotinga prarasti šį portfelį.

– O opozicijos svaičiojimai apie galimybę perimti valdžią jau dabar?

– Opozicija visada turi būti pasirengusi perimti valdžią. Jeigu ji tikrai griūna. Šiuo atveju, atrodo, niekas negrius ir opozicijai bent reikės palaukti rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.