A.Kubilius BBC televizijai socialdemokratų pernelyg nepeikė

Premjeras Andrius Kubilius BBC televizijai teigė negalįs būti absoliučiai kritiškas buvusios Vyriausybės atžvilgiu bei tvirtina, kad dėl Lietuvos problemų kaltas didelis ir nekontroliuojamas lengvų paskolų kiekis pastaraisiais metais.

"Aišku, mes kritikavome, bet aš negaliu būti absoliučiai kritiškas buvusios Vyriausybės atžvilgiu. Nes visos Baltijos šalys nesugebėjo kontroliuoti labai didelio paskolų kiekio. Mūsų problemos buvo sukurtos labai didelio lengvų paskolų kiekio per pastaruosius 4-5 metus", - pirmadienį skelbiamame interviu populiariai BBC laidai "HARDTalk" sakė A.Kubilius.

Vis dėlto, Lietuvos premjeras pažymėjo, kad ekonomikos perkaitimas buvo lengvai matomas.

"Po (JAV banko - BNS) "Lehman Brothers" žlugimo visi pasidarė žymiai protingesni nei anksčiau. Mes žinojome, kad ekonomikos perkaitimas pasibaigs jos atvėsimu. Mes matėme visus faktorius, kurie rodė, kad ekonomikos tampa vis labiau perkaitusiomis, infliacija augo. Bet mes būtume galėję ekonomiką atvėsinti ne tokiu skausmingu būdu kaip nutiko po "Lehman Brothers" žlugimo", - aiškino A.Kubilius.

Į pastabą, kad kurios šalys sako, jog išlaidas mažinti reikia sulaukus atsigavimo, A.Kubilius atsakė: "galima palikti išlaidas, jei gali surasti finansavimą". Pasak jo, Lietuva šiuo metu moka už per didelį išlaidavimą praeityje.

"Yra aišku, kad mes negalime finansuoti didesnio nei 10 proc. deficito. Mes skolinamės tarptautinėse rinkose, o pasitikėjimas tarptautinėse rinkose yra labai svarbus, todėl mums reikia parodyti, kad galime išlaikyti finansinę sistemą stabilią. Latvija ir Estija vykdo tą pačią politiką -mažina deficitą. Mūsų ekonomika labai atvira, varoma eksporto, jei kitos rinkos atsigaus, Lietuvos ekonomika taip pat atsigaus", - teigė premjeras.

Jis paminėjo, kad pagal Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją kitoms šalims artimiausius dešimt metų taip pat reikės mažinti deficitą - "mažinti išlaidas ir didinti mokesčius".

Vyriausybės vadovas teigė, jog džiaugiasi, kad estai galbūt galės prisijungti prie euro zonos kitų metų viduryje ir šiuo pavyzdžiu, anot jo, norėtų sekti ir Lietuva. Premjero nuomone, realistiškas terminas, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas euras, yra 2013 metai.

Kart jis pažymėjo, kad vykdydamas dabartinę politiką nesiekia pelnyti populiarumo.

"Aš dvidešimt metų esu politikoje ir žinau, kad kartais populiarumas kyla ir krenta nepaisant fakto, kad darai, ką darai. Aš pasitikiu žmonėmis. Aišku, laikas ir gyvenimas nėra labai lengvas, bet labai aiškiai matome, kad darome, ką reikia daryti. Mes labai patenkinti, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija stipriai palaiko mūsų vykdomą politiką, o visuomenės apklausos nėra pagrindinis mūsų atliekamo darbo taikinys", - aiškino A.Kubilius.


Šiame straipsnyje: kubiliusVyriausybėkritika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių