- Lietuvos radijas, lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Negali žmogus būti truputį tikinčiu“, – sako kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Anot jo, Bažnyčia linki, kad Dievo malonės kibirkštis kiekvieną pakviestų į tikėjimo pilnatvę. Kardinolas ragina visus stengtis neteisti, nesmerkti, blogį nugalėti gerumu.
Ką šiandien tikintiesiems reiškia Velykos? Kiek jiems svarbus pats religinis turinys, kiek įvairūs papročiai, tradicijos?
Velykų žinia – ta pati jau tūkstančius metų: Kristus prisikėlė, prisikelsime ir mes. Švenčiame Kristaus perėReklamajimą iš mirties į gyvenimą. Tai Vilties žinia, kuri skelbia, kad žmogus yra išvaduotas iš mirties valdžios ir drauge su Kristumi pakviestas į amžinąją laimę.
Tikinčiajam Velykos yra tikėjimo šventė, kupina dieviško turinio. O gražus paprotys, kai tėvai šią dangaus žinią iš kartos į kartą perduoda vaikams, paaiškina jiems apeigų ir iškilmės prasmę. Tai padeda suprasti ir išgyventi Prisikėlimo džiaugsmą.
Kokią įtaką Velykų pilnatvei turi pasirengimas joms, jų deramas laukimas?
Jei prieš šventes susirandame švarų rūbą, iškuopiame kampus, tai dar labiau dera išsivalyti sielą, įžengti į Velykas palengvėjusia sąžine.
Kaip nejaukiai turėtų jaustis žmogus nuo ravimo daržo, tvarkomo automobilio ar kito tokio užsiėmimo nė nepersirengęs išsyk pasodintas prie šventinio stalo. Taip ir Prisikėlimo iškilmėse – net tie, kurie dėl savo darbo pobūdžio ar kokių svarbių rūpesčių negalėjo dalyvauti Didžiosios savaitės pamaldose, tikrai galėjo rasti minutėlę susikaupimui, Dievo
Žodžio pamąstymui, maldai, artimo meilės darbui. Toks turėtų būti pasiruošimas.
Nors tradiciškai Bažnyčia naujuosius metus skaičiuoja nuo Kristaus gimimo – nuo Šv. Kalėdų – tačiau gyvenimas ypač suaktyvėja pasibaigus žiemai, prasidėjus pavasariui. Kuo Bažnyčios požiūriu bus svarbūs šie metai? Kokie pagrindiniai šių metų akcentai?
Lietuvos vyskupai šiuos metus paskelbė Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, kviesdami iš jo mokytis kantrybės, susivaldymo, nuosaikumo, kuris labai neužstelbia drąsaus ir ryžtingo tiesos ieškojimo.
Tad stenkimės neteisti, nesmerkti, blogį nugalėti gerumu. Jau dabar kylant priešrinkiminei sumaiščiai, šio asmens pavyzdys turėtų įkvėpti kiekvieną sąmoningą krikščionį nepasiduoti vienadieniams šūkiams.
Kitas akcentas – popiežius Benediktas XVI paskelbė Tikėjimo metus, kuriuos minės visa Bažnyčia. Ir esame kviečiami geriau susipažinti su tikėjimu, kad atrastume Dievą.
Įvairios Lietuvoje atliekamos apklausos byloja, kad katalikais save laiko beveik 80 procentų gyventojų. Iš jų praktikuojantys – tarp 50–60 procentų. Kaip paaiškintumėte tokį reiškinį, kai nepraktikuojantis katalikas sako: „įvairias šventes švenčiu, tradicijų laikausi, tačiau nesu nuolat praktikuojantis“?
Tradicijų ir papročių kevalas storas. Džiugina akis Vilniaus verbos, spalvingi margučiai. Tai išoriniai ženklai, kurie padeda įprasminti tikėjimą, bet negali jo pakeisti.
Dekalogas mums aiškiai sako: Sekmadienį švęsk. Kiekvienas sekmadienis – tai mažosios Velykos, tai žmogaus susitikimas su Gyvuoju Dievu. O žmogus, kuris pasirenka, kad vieno Dekalogo įsakymo laikosi, o kiti – neaktualūs, apgaudinėja pats save, nes Dievo Teisynas nėra skirstomas pagal svarbą ar patogumą.
Negali žmogus būti truputį tikinčiu. Jis visada panašus į žiūrovą, kurį gal kada palies Dievo malonės kibirkštis, pakviesdama į tikėjimo pilnatvę. To mes meldžiame ir linkime kiekvienam, kuris įeina pro bažnyčios duris.
Ar gyvenimas patvirtina tiesioginį ryšį tarp visuomenės religingumo ir moralumo?
Religingumas ir moralumas yra kiekvieno asmens dalykas, kiekvieno asmens įsipareigojimas. Iš moralių asmenų sudaryta visuomenė yra morali. Nėra abejonių, kad be Dievo pagalbos, be tikėjimo priimti moralius sprendimus, aiškiai skirti gėrį nuo blogio yra be galo sunku.
Nedrįsčiau teigti, kad negali būti moralaus agnostiko. Tačiau žmogus, teigiantis, jog jis pats sau yra dėsnis ir moralinis stiprybės šaltinis, vargiai teįvertina savo jėgas.
Interviu transliavo Lietuvos radijo laida „Ryto garsai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų5
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?9
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...