A. Adamkienės labdaringa veikla įvertinta valstybiniu apdovanojimu

Po iškilmingos ordinų įteikimo ceremonijos prezidentūros Baltojoje salėje ponia A. Adamkienė su ašaromis akyse, prisipažino, kad jai toks pagarbos ženklas buvęs netikėtas, tačiau pabrėžė, kad penkiolika metų dirbo fondo ir visos Lietuvos vaikų labui ne dėl ordino: „Nebuvo lengva, bet nesigailiu. Džiugu matyti ir žinoti, kad su viso fondo komanda pavyko prisidėti prie Lietuvos kaimo mokyklos gerovės.“

Buvęs prezidentas V. Adamkus, sveikindamas žmoną Almą, sakė besididžiuojantis ja ir jos nuveiktais darbais: „Ji garbingai ir išdidžiai atliko savo pareigą. Myliu ją ir didžiuojuosi jos pasiekimais.“

Labdaringa veikla A. Adamkienė nusprendė užsiimti iš karto po to, kai V. Adamkus pirmą kartą buvo išrinktas prezidentu 1998 m. sausį. Jos vardo labdaros ir paramos fondas įregistruotas 1999 m. kovo 17 d. ir veikė iki 2014 m. birželio.

Pirmąsias aukas A. Adamkienės labdaringai veiklai Lietuvoje skyrė išeivijos lietuviai. Bet netrukus jų paramos pirmoji šalies ponia atsisakė, nes per labai trumpą laiką jai pavyko rasti nemažai rėmėjų Lietuvoje. Ir kasmet jų skaičius tik augo. Per penkiolika metų A. Adamkienės paramos ir labdaros fondas gavo ir paskirstė apie 17 mln. litų.                                                                                                                                                                           

Kaip ne kartą yra sakiusi A. Adamkienė, pagalba mažų miestelių ir kaimo moksleiviams buvo pagrindinė jos fondo misija.

A. Adamkienei įteiktas ordinas

„Esu nuoširdžiai dėkinga visiems – kiekvienam žmogui ar įmonei, kurie parėmė mūsų fondą. Mums labai svarbi kiekvieno parama ir dėmesys. Džiaugiuosi, kad turime tokių ištikimų draugų, kurie mūsų nepamiršta nuo pat pirmųjų fondo įkūrimo dienų, kurie mus remia ir palaiko šiandien.

Tikiu, kad mūsų su jumis suteikta galimybė skaityti naujausias knygas, dalyvauti kūrybiniuose ir švietimo projektuose kaimo mokyklų vaikams atneša ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir didelę naudą“, – kalbėjo A. Adamkienė po to, kai buvo nuspręsta jos fondo veiklą baigti.

Fondo archyvinė medžiaga buvo perkelta į A. Adamkaus vardo biblioteką Kaune ir Butrimonių gimnaziją Alytaus rajone. Šią gimnaziją nuolatos rėmė ir renovuoti padėjo A. Adamkienės fondas.

„Mokyklos tapo šviesesnės, šiltesnės, moksleiviai turi geresnių priemonių mokymuisi, bibliotekose atsirado daugiau naujų, vertingų knygų. Dabar mokyklos pačios inicijuoja ir dalyvauja įvairiuose projektuose, bendrauja su kitomis mokyklomis užsienyje, tvarkosi savarankiškai. Džiaugiamės, kad galėjome padėti tuomet, kai buvo labai sunku“, – yra sakiusi A. Adamkienė.

A. Adamkienės fondas penkiolika veiklos metų teikė paramą 45-ioms provincijos mokykloms, vaikų ligoninėms, globos namams ir vykdė kultūrinius projektus.

Nuo pat veiklos pradžios fondas organizavo „Kalėdų karavano“ projektą, kurio metu būdavo renkamos kalėdinės dovanėlės vaikams. Karavanas aplankydavo Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Šilutės, Klaipėdos bei Šiaulių regionų miestus ir miestelius. 

Kiekvienais metais fondas pasirūpindavo, kad kaimo mokyklų bibliotekos būtų papildomos naujomis knygomis (iš viso už 1,6 mln. litų), vaikų ligoninės Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose aprūpinamos įranga (iš viso už 1,13 mln. litų), rekonstruojama ir atnaujinama mokyklų sporto infrastruktūra (iš viso už 1 mln. litų). Daug metų fondas vykdė gabių kaimo mokyklų moksleivių įgūdžius lavinančius ir specifinių žinių suteikiančius projektus – „Verslo mokykla“, „Lyderių mokykla“, „Pažinkime savo kraštą“, „Dainuokime kartu“.

Apdovanojo 26 piliečius

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus iš viso įteikė 26 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Pasak prezidentės, tokią dieną mus suartina ir šalies istorinė patirtis, ir dabarties iššūkiai, ir ateities viltys. Didelis bendras troškimas, kad Lietuva toliau augtų ir klestėtų kaip išdidi nepriklausoma valstybė. Kad mūsų gyventojai ją brangintų ir didžiuotųsi, o kitos garbingos šalys laikytų patikima drauge ir sąjungininke.

Prezidentė pabrėžė, kad ši šventė priklauso visiems, kurie šiandien nuoširdžiai, negailėdami jėgų tarnauja valstybei, įgyvendina puikias iniciatyvas, augina vaikus ir kasdien atkakliu darbu prisideda kurdami mūsų visų ateitį. Jie ir yra tikrasis šiandieninės Lietuvos veidas su begale gerų, gražių bruožų. Tai žmonės, kuriems taip pat netrūksta nei pasiaukojimo, nei drąsos, nei ištikimybės.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų akademijos tikrasis narys, heraldikos komisijos narys, LDK ir Lietuvos miestų ir miestelių istorijos puoselėtojas Zigmuntas Kiaupa.      

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanota aktyvi ginkluoto ir neginkluoto Antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Tauro partizanų apygardos ryšininkė ir partizanė, laikraščio „Partizanas“ rengėja ir platintoja, buvusi politinė kalinė Antosia Meckelienė-Liepa.

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui, skyriaus vedėjui, profesoriui, daktarui, genų redagavimo sistemos kūrėjui Virginijui Šikšniui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

Šalies vadovė Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių įteikė Vyčio apygardos partizanų ryšininkei, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ platintojai, aktyviai politinių kalinių rėmėjai Monikai Gavėnaitei.

Buvusiam Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, dabar šio Teismo teisėjui Gintarui Kryževičiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriaus vadovui daktarui Algimantui Matukevičiui ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojui profesoriui ir habilituotam daktarui Vytautui Usoniui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanoti 2013 ir 2014 m. profesionalų lygos Europos ir pasaulio standartinių sportinių šokių čempionato aukso medalių laimėtojai Edita Daniūtė-Vasiliauskienė ir Mirko Gozzoli, buvusi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja ir Tomsko miesto muziejaus „NKVD kalėjimas“ direktorius, aktyvus Lietuvos istorinės atminties puoselėtojas Vasilijus Chanevičius.

Nacionalinio vėžio instituto Onkochirurgijos centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas profesorius Valerijus Ostapenko bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus vedėjas Igoris Trociukas apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Šalies vadovė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanojo Lietuvos radijo ir televizijos Radijo programų direktorę, Lietuvos nepriklausomybės puoselėtoją, atsakingos žiniasklaidos atstovę Guodą Litvinaitienę.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanota ilgametė Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė, vertėjas, žurnalistas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas Jonas AxelisOhmanas, labdaros paramos fondo „SOS vaikų kaimas“ draugijos direktorė ir aktyvi vaikų teisių gynėja Liudovika Pakalkaitė, pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

Už drąsą, sumanumą ir pasiaukojimą gelbėjant žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti skęstančius žmones išgelbėję Tomas Bagdonas, Žygimantas Sutkus ir Vaidas Vaišvila.

Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanoti Albinas Jokubauskas, Algirdas Markevičius ir Aloyzas Dainius Šatas.