A.Butkevičius: nesiruošiame grąžinti Tautinių mažumų įstatymo

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad neketinama grąžinti Tautinių mažumų įstatymo, leidžiančio dvikalbius užrašus.

Jį grąžinti pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.

„Kol kas mes tokių žingsnių nesiruošiame daryti“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius, paklaustas, ar pritartų R.Tamašunienės siūlymui.

„Ruošiami kompleksiniai pasiūlymai dėl tautinių bendrijų kai kurių klausimų sprendimo. (...) Manau, kad tų pasiūlymų sulauks Vyriausybė, ir paskui mes visus tuos pasiūlymus svarstysime Strateginio komiteto posėdyje. Pagal visus tuos pateiktus pasiūlymus parengsime įstatymo projektus ir pateiksime Seimui. Manome, kad tas pateikimas įvyks iki liepos 1 dienos“, - teigė premjeras.

R.Tamašunienė siūlo atstatyti Tautinių mažumų įstatymo galiojimą, kol bus parengtas ir priimtas naujas įstatymas. Parlamentarė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kad būtų pratęstas 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Tautinių mažumų įstatymo galiojimas. Siūloma, kad nutarimas įsigaliotų nuo priėmimo.

Minimas Tautinių mažumų įstatymas Lietuvoje galiojo nuo 1991 iki 2010 metų. Jame buvo įrašyta nuostata, kad teritorijoje, kurioje gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.

Savo siūlymą R.Tamašunienė argumentuoja tuo, kad Lietuvoje gyvena apie 16 proc. kitataučių.

„Esant tokiam dideliam skaičiui tautinių mažumų gyventojų yra privalu turėti įstatymą, kuris gintų jų teises ir reguliuotų tautinių mažumų padėtį Lietuvoje“, - projekto aiškinamajame rašte teigia LLRA atstovė.

2011 metais per Lietuvos gyventojų surašymą buvo surašyti 154 tautybių gyventojai, jie sudaro apie 16 proc. visų gyventojų. Didžiausios tautinės mažumos šalyje - lenkų (apie 6,6 proc. gyventojų), rusų - 5,8 proc., baltarusių - 1,2 procento.