A.Butkevičius: krizės metu buvo galima dar didinti valstybės skolą

  • Teksto dydis:

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad krizės metu buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą.

LRT televizijai ministras pirmininkas teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas patvirtino, jog buvusios konservatorių vyriausybės krizės suvaldymo strategija buvo nesėkminga.

"Galėjo dar būti ir kitas variantas. Faktiškai buvo galima tada didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo to niekas nebūtų atsitikę, nes mes kol kas vykdome Mastrichto kriterijų", - sakė premjeras.

"Valstybės skolą, aišku, irgi reikės grąžinti, bet tai nereikės po metų, gal dvejų, ją galima refinansuoti, galima nukelti ilgesniam laikotarpiui, kada bus ekonominė situacija geresnė", - laidai "Dėmesio centre" sakė A.Butkevičius.

Konstitucinis Teismas liepos pradžioje paskelbė, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją.

Teismo sprendimu, Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Konstitucinio Teismo teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.

Anot teismo, Konstitucijos neatitinka tai, kad "atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo".

Dešiniųjų vyriausybėje finansų ministrės pareigas ėjusi Ingrida Šimonytė sukritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą, sakydama, jog Vyriausybėje priimant sprendimus buvo siekiama, kad mažesnes pajamas gaunantiesiems darbo užmokesčio sumažinimas būtų kuo mažesnis.

Sprendimai dėl išlaidų mažinimo buvo priimti 2009 metais, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuko 14,8 proc. Tuomet vyriausybė argumentavo, kad karpymai būtini, nes nesumažinus deficito valstybei niekas nebeskolintų.

Kuklus pusantro ekonomikos procento augimas grįžo 2010-aisiais. 2011 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo jau 6 proc. Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,6 proc., šiemet Finansų ministerija prognozuoja 3 proc. augimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ai

Ai portretas
Komuniaga, ką daugiau tokiam bepasakysi....

Kęstas B.

Kęstas B. portretas
Stiprūs balsai, raginantys padidinti Europos veiksmingumą: Labai paprasta idėja. Jeigu duosime žmonėms daugiau teisių, nulemiant, kas vadovauja vieningai Europai, tai tie vadovaujantys turės pakankamai valdžios, kad spręsti daugumą mūsų dabarties problemų, kurių neįmanoma išspręsti atskirų valstybių lygyje [1]. Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Tuscios kalbos

Tuscios kalbos portretas
Proto bokstas rytoj tvirtins,kad taip nesake.O ka dabar esantys valdzioje nuveike,praejus daugiau kaip pusei metu.Atsakymas - nieko Siu metu biudzeta, paruosta Kubiliaus vyriausybes,patvirtino nieko nepakeite,su Atomine vis dar tupciojama vietoje ir t.t.Vien tik tuscios kalbos,o darbu jokiu.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių