- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aborto draudimą inkvizicijai prilyginusios Seimo narės Aušrinė Armonaitė ir Dovilė Šakalienė paragino kolegas imtis realių veiksmų, kad abortų mažėtų.
Kaip pabrėžė D. Šakalienė, 1991 m. Lietuvoje buvo atlikta 40 tūkst. 700 nėštumų nutraukimų. „Šiandien turime mažiau kaip 6 tūkst. abortų per metus. Ir to padėjo pasiekti ne draudimai, bet informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos prieinamumas, gerėjanti ekonominė situacija“, - pabrėžė Seimo narė.
Siūlomą abortų draudimą D. Šakalienė vadino moterų teisių ribojimo paketo dalimi, kuri blogintų jų situaciją.
„Tai būtų institucinio smurto prieš moteris ir mergaites apraiška, nes abortų draudimas veda prie nelegalių abortų arba abortų turizmo. Aukštesnių pajamų moterys turėtų tam galimybių, bet žemų pajamų moterys - ne“, - pabrėžė žmogaus teisių gynėja.
Pasak D. Šakalienės, abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tačiau jų draudimas grąžintų reprodukcinę prievartą prieš moteris, iš kurios daugelį šimtmečių vadavomės.
Kur kas efektyvesne priemone mažinti nėštumų nutraukimų skaičių D. Šakalienė vadino lytinį švietimą, prieinamą kontracepciją ir efektyvias paslaugas bei pagalbą moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo.
„Ar šių moterų problemas išspręs institucinė prievarta ir sugrąžinimas į viduramžius? Ar tikrai norime grįžti prie nėščių paauglių mergaičių mirtingumo problemos? Abortų draudimas yra vilkas avies kailyje, jis nieko negelbsti ir kelia grėsmę“, - pakartojo Seimo narė.
Kaip priminė A. Armonaitė, Seime nuolat metai iš metų „stumiamas“ abortų draudimą įteisinantis įstatymo projektas.
Uždraudus abortą, būtų įteisinta reprodukcinė prievarta, nes visos moterys būtų priverstos gimdyti, išskyrus sergančias sunkiomis ligomis ar išprievartautas.
„Tačiau uždraudus abortą, būtų įteisinta reprodukcinė prievarta, nes visos moterys būtų priverstos gimdyti, išskyrus sergančias sunkiomis ligomis ar išprievartautas. Net ir incestas nebūtų sąlyga nutraukti nėštumą! Moterys būtų priverstos reprodukuotis“, - pabrėžė parlamentarė.
Spaudos konferencijoje „Aborto draudimas - bandymas sugrąžinti inkviziciją“ dalyvavusi viešnia iš Lenkijos Krystyna Kacpura atkreipė dėmesį, kad per metus Lenkijoje legaliai buvo atlikta per 1000 abortų, o neteisėtai - 100 tūkst.
„Visuomenė nedaug žino apie dramatiškus neteisėtus abortus. Kartais išgirstame naujienose apie gydytojus, kurie neteko licencijos dėl įvykio, susijusio su abortu. Arba paviešinamas atvejis, kai gydytojas privertė moterį gimdyti kūdikį, kuris neturėjo kaukolės“, - vardijo K. Kacpura.
Krystyna Kacpura/ ELTOS nuotr.
Pasak jos, atvejais, kai nėštumas įvyksta dėl kraujomaišos, lytinės prievartos, dažna moteris bijo pažeminimo, visuomenės pajuokos, tad neretai informacijos ieško tik internete, renkasi nelegalų abortą arba, jei turi lėšų, vyksta į Čekiją, Vokietiją, kitas šalis, kur gali būti teisėtai atliktas abortas.
„Moterų nuomone, situacija teisėsaugos ir medicinos įstaigose vis blogėja nuo to, kai Lenkijoje buvo priimtas abortų draudimas. Lytinis švietimas Lenkijos mokyklose nedėstomas, nes laikomas demoralizuojančiu, kontraceptinių priemonių sunku įsigyti. Galiausiai, pyktis, kuris tiek metų kaupėsi, išsiveržė „Juoduoju piketu“, kuriame buvo protestuojama prieš religinius fanatikus, siekiančius iš moterų atimti jų teises. Iniciatyva visiškai uždrausti abortus, buvo entuziastingai paremta dalies valdančiųjų, tad įsteigtas komitetas „Gelbėkit moteris“ ėmėsi ginti moterų teises ir sąmoningą tėvystę. Nepaisant to, kad komitetas surinko 215 tūkst. parašų prieš abortų draudimą, jų siūlymai buvo atmesti“, - sakė viena iš „Juodojo piketo“ iniciatorių ir dalyvių.
Pasak K. Kacpuros, spalio 6 dieną Lenkijos parlamentas atmetė projektą dėl abortų draudimo. „2016 metais mes laimėjome savo kovą. Bet tai netapo karo pabaiga 2017 metais moterys atnaujino iniciatyvą dėl įstatymo projekto „Sustabdykime abortą“. Jame buvo siūloma drausti abortus netgi tais atvejais, kai vaisius turi sutrikimų“, - sakė spaudos konferencijos dalyvė.
Pasak kovotojos už moterų teises, iš 5 mln. Lenkijos moterų ne mažiau nei ketvirtis bent vieną kartą gyvenime buvo pasidariusios abortą, 99 proc. jų - katalikės, nuolat lankančios bažnyčią. Tai rodo, kad neplanuoto nėštumo problema - visuotinai aktuali
Moterų reikalaujama kartoti tyrimus, kol atlikti abortą tampą per vėlu. Moterys maldauja ginekologų padėti, kai vaisius turi rimtų sutrikimų, bet persekiojimo bijantys gydytojai neretai to nedaro.
„Lenkijoje moterų reikalaujama kartoti tyrimus, kol atlikti abortą tampą per vėlu. Moterys maldauja ginekologų padėti, kai vaisius turi rimtų sutrikimų, bet persekiojimo bijantys gydytojai neretai to nedaro. Vėlgi, jos būna priverstos pagalbos ieškoti užsienyje. Lenkijoje yra ištisi regionai, kur abortai neatliekami, nes gydytojai naudojasi teisės išlyga. Vis dėlto, net ir griežčiausi įstatymai, draudžiantys abortą, to negali paveikti. Ir jei moterys turi pinigų, darosi abortus legaliai, jei neturi - rizikuoja savo sveikata“, - konstatavo K. Kacpura.
Kaip pridūrė viešnia iš Lenkijos, šios šalies parlamente šiuo metu protestuoja neįgalių vaikų mamos, gyvenančios varge, į kurį jas pastūmėjo politiniai sprendimai. Jos buvo priverstos gimdyti sunkią negalią turinčius vaikus ir dabar iš valstybės reikalauja pagalbos juos auginti.
Pasak JAV organizacijos „Katalikai už pasirinkimą“ tarptautinių programų direktorės Amandos Ussak, geriau būti Bažnyčios ekskomunikuotam, nei veikti prieš savo sąžinę.
„Moterys turi teisę gauti saugią nėštumo nutraukimo procedūrą. Žinome, kad abortus draudžiančios politikos nesumažina abortų skaičių, tik verčia moteris keliauti į užsienį ar ieškoti nelegalių nėštumo nutraukimo paslaugų. Tai ypač atsigręžia prieš skurdžiai gyvenančias moteris. Lietuvos katalikai turi remti politiką, kuri gina sąžinės laisves. Mes, kaip katalikai, raginame nepritarti abortų apribojimams ir raginame paisyti moterų teisių“, - sakė A. Ussak.
ELTA primena, kad 2018 m. pavasario darbotvarkėje Seimas numatė svarstyti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą, kuriame nėštumą siūloma leisti nutraukti tik tokiu atveju, jeigu jis keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų, tačiau ir tokiu atveju tik iki 12-os nėštumo savaitės.
Abortus draudžiantį Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, kurių dauguma - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.
Europos Sąjungoje abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje.
Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik riboja jų atlikimą nuo 10 iki 18 nėštumo savaičių. Lietuvoje be papildomų sąlygų šiuo metu leidžiama nėštumą nutraukti iki 12 nėštumo savaitės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...