Abiturientų vertinimo sistema bus grįsta ne vien egzaminais?

  • Teksto dydis:

Per artimiausius metus bus siekiama nuosekliai peržiūrėti abiturientų brandos vertinimo sistemą, numatant, kad ji būtų grindžiama ne vien brandos egzaminais, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Atsieti bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo sistemą, kuri būtų grįsta ne vien egzaminais, bet taip pat vertinti pažangą, mes kalbame apie kaupiamąjį vertinimą, kuris taikomas daugelyje šalių – tai yra stebėti, ką lietuviška patarle galima būtų pasakyti – neprivalgei, neprilaižysi“, – Žinių radijui antradienį sakė ministrė.

Pasak J.Petrauskienės, būtų siekiama stebėti moksleivio pasiekimus, kaip jie sistemingai formuojasi. Ministrės teigimu, parengti vertinimo sistemos pokyčius ketinama per kelerius metus.

„Turime peržiūrėti vertinimo sistemą, diskutuojama su mokytojais, mokiniais, įvairiais ekspertais, ir mokykla turi būti pasirengusi tam pokyčiui, nes labai dažnai kalbama, kad daug tų eksperimentų švietime, visi pasimetę, kuria kryptimi einame ir ta nežinia niekam saugumo nesuteikia. Todėl nuosekliai peržiūrėjus vertinimo sistemą, manau, per porą metų tikrai galime prie to pereiti“, – kalbėjo J.Petrauskienė.

Šiuo metu abiturientų brandos pasiekimai ir įgytos žinios vertinami mokykliniais ir valstybiniais egzaminais.

Kalbėdama apie šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, J.Petrauskienė pabrėžė, kad „didžiausi praradimai yra būtent dėl valstybės nefinansuojamų vietų, reiškia aukštosios mokyklos yra surinkę mažiau, bet geriau pasirengusių studentų“.

Anot ministrės, kai kurios aukštosios mokyklos iki šiol buvo linkusios gyventi būtent iš valstybės nefinansuojamų vietų, bet kokia kaina viliodamos studentus ir pamiršdamos pagrindinę paskirtį – kokybišką mokslą.

Pagal pagrindinio priėmimo pirmojo etapo duomenis, į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesta 8,5 proc. mažiau asmenų studijuoti valstybės nefinansuojamose vietoje, tuo metu į valstybės finansuojamas vietas palyginti su pernai pakviestųjų sumažėjo 0,5 procento. Pavyzdžiui, Šiaulių universitete kvietimų į valstybės nefinansuojamas vietas sumažėjo 56,2 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 43,8 proc.), Lietuvos edukologijos – 50,3 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 45 proc.), Aleksandro Stulginskio – 50,1 (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų skaičius padaugėjo 0,5 proc.), Mykolo Romerio – 49,9 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 10,4 proc.), Klaipėdos – 46,1 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 13,8 proc.).

„Pačios mokyklos rengia pertvarkas, vienos strategiškai toms pertvarkoms ruošiasi, kitos matyt iki paskutinės dienos stebi ir laukia, kol įvyks kažkoks stebuklas. Džiaugiuosi aukštųjų mokyklų žingsniu, kurios prieš priėmimą stambino studijų programas, ieškojo bendradarbiavimo galimybių su kitomis aukštosiomis mokyklomis, bet buvo aukštųjų mokyklų, kurios taip išsmulkino studijų programas, kad, leisiu sau pajuokauti, turime ir kairiojo rato inžineriją, ir dešiniojo rato inžineriją. Tai ar tikrai kalbame apie aukštąjį mokslą? Tokius pasirinkimus stojantieji tiesiog ignoravo“, – kalbėjo ministrė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Viskas yra gerai su egxaminais. Reikia tik peržiūrėti liet. klb. ir liter. egzaminą
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių