A.Anušauskas: daugiausia informacijos apie galimą CŽV kalėjimą turi VSD

Daugiausia informacijos apie slaptą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą Lietuvoje, jeigu toks buvo, turi Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas.

Tai pirmadienį po parlamentinį tyrimą atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas Arvydas Anušauskas.

"Manytume, kad daugiausia informacijos, ką gali žinoti, turėjo ir turi dabartinis VSD direktorius", - sakė jis.

VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas apie pusantros valandos atsakinėjo į tyrėjų klausimus.

Po komiteto posėdžio jis buvo nekalbus. "Į visus klausimus, kurie buvo užduoti, aš atsakiau. Stengiausi maksimaliai tiksliai atsakyti į klausimus", - jis kartojo, klausiamas skirtingų dalykų.

Anot A.Anušausko, tai nebuvo pirmas NSGK narių pokalbis ta tema su VSD vadovu. Tačiau ankstesnieji esą nebuvo detali pareigūno apklausa.

Komiteto pirmininkas tvirtino, jog P.Malakauskas patikslino anksčiau kitų pareigūnų jiems suteiktą informaciją.

Pirmadienį NSGK taip pat liudijo buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, laikinai parlamentui vadovavęs Česlovas Juršėnas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir kiti.

Pirmadienio rytą keli tyrėjai lankėsi Turniškėse, kur apklausė kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų ir Algirdą Brazauską.

Anksčiau jie BNS yra sakę nieko nežinantys apie esą netoli Vilniaus galėjusį veikti slaptą kalėjimą.

NSGK planuoja kitą savaitę baigti liudytojų apklausas. Anot A.Anušausko, bus apklausti visi 2002-2005 metais įvairias pareigas ėję asmenys, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.

Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose, kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.

JAV televizijos "ABC News" interneto svetainėje buvo skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.

Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną.

"Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, "pastatas pastate", - rašo "ABC News".

Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.

Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.

Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.

Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti "netiesioginių įtarimų".


Šiame straipsnyje: CŽV

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių