- Vaidotas Beniušis, Austėja Masiokaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė siūlo parlamentinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio Lietuvos gynybos politikos.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitarimą kitą savaitę numato aptarti su partijų vadovais, BNS patvirtino premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.
„Partijų lyderiams pasiūlytas susitarimas dėl gynybos prioritetų, siekiant tęstinumo keičiantis vyriausybėms. Iš partijų vadovų bus laukiama pastabų“, – sakė A. Pikžirnis.
Pagal projektą partijos įsipareigotų nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.
Dokumente numatomi principai, kaip stiprinti skirtingas kariuomenės rūšis.
Konkreti pozicija dėl visuotinio šaukimo BNS gautame dokumento projekte nėra pateikta – numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.
Susitarimu partijų lyderiai taip pat įsipareigotų užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus.
„Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2030 metų ir bus įgyvendinamas nuolatinėje valstybės institucijų veikloje ir priimant reikiamus teisės aktus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus“, – rašoma partijų vadovams išsiųstame projekte.
Susitarimą pasirašyti siūloma „valstiečių“, konsevatorių, liberalų, socialdemokratų, socialdemokratų darbo, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiams.
Paskutinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.
Šių metų pradžioje jau svarstyta pasirašyti naują susitarimą, bet to nepavyko pasiekti, išsiskyrus pozicijoms dėl tolesnio gynybos biudžeto didinimo.
G. Palucko socdemai nepritaria
Vyriausybės siūlomo partijų susitarimo dėl artimiausio dešimtmečio Lietuvos gynybos politikos socialdemokratai greičiausiai nepalaikytų, kitos parlamentinės partijos linkusios jam pritarti.
Pagal projektą partijos įsipareigotų nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.
Konkreti pozicija dėl visuotinio šaukimo BNS gautame dokumento projekte nėra pateikta – numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitarimą kitą savaitę numato aptarti su partijų vadovais.
Socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko teigimu, partija nepalaikys iniciatyvų didinti krašto apsaugai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį.
„Įsipareigojimai iki 2030 metų yra neadekvatūs: vyriausybės keisis, seimai keisis. Antras dalykas, mes puikiai suprantame, kad ekonominis ciklas irgi keisis, nebus taip, kad viskas nuolat auga“, – BNS sakė socialdemokratų lyderis.
Jis sakė, kad socialdemokratai palaikytų nebent didesnio BVP skyrimą alternatyviajai karo tarnybai socialinėje srityje.
„Ieškome visada sutarimų, bet taip, kaip yra siūloma, mūsų palaikymo nesulauks“, – sakė G. Paluckas.
Kitų partijų atstovai BNS sakė turintys pastabų ir pasiūlymų, tačiau nurodė nesantys prieš susitarimą.
Konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad susitarimas yra „labai mažai ambicingas“. Pasak jos, partija nėra prieš susitarimą, tačiau mano, kad gynybos biudžetą reikėtų didinti sparčiau.
„Jis yra geresnis negu kad buvo prieš tai siūlomi. (...) Tačiau supratimo, diskusijų, kad partijų lyderiai gautų brifingus, būtų pokalbiai su kariuomene, jos vadovais, krašto apsaugos ministru, kur partijų būsimi pasirašytojai šito teksto būtų gavę informaciją visą ir suvoktų dėl ko to reikia, kokios grėsmės aplinkui – šito nebuvo“, – sakė ji.
„Jis nieko blogo nepadarys, bet mes, Tėvynės sąjunga, esame už tai, kad Lietuva nemažintų tempų gynybai finansuoti“, – kalbėjo parlamentarė.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad kol kas dar nespėjo su siūlymu susipažinti detaliai, tačiau teigė, kad jeigu bus atsižvelgiama į partijos siūlymus, susitarimą pasirašys.
„Kad tokia diskusija dabar yra, ji iš esmės yra labai gera. Turime teikti pasiūlymus ir jeigu į dalį pasiūlymų bus atsižvelgta, manau, kad gali sulaukti pritarimo“, – sakė jis.
Kaip galimus partijos pasiūlymus jis minėjo didesnį dėmesį rezervo kariams, švietimo ir studentų rengimo glaudesnį integravimą su krašto apsauga.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis sakė, kad partija siūlymą palaikytų, jeigu būtų užtikrinama parama Lietuvos karinei pramonei.
„Jeigu šie 2,5 procento bus investuojami gynybos pramonėje, į gamybą – tada taip, o jeigu mes už šiuos pinigus tik pirksime ginklus iš kitų šalių, duosime jiems uždirbti, o patys neturėsime net pagrindo karinės pramonės, tada yra abejonių“, – kalbėjo V. Tomaševskis, kuris taip pat sakė dar neturėjęs progos su siūlymais susipažinti išsamiai.
Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė taip pat kol kas susitarimo detaliai neišnagrinėjęs, bet liberalai yra linkę jį palaikyti.
„Mūsų esminis sutikimas buvo ir pernai, tuomet pasirašymas buvo vis atidėliojamas. (...) Mes laikėmės, kad galime pasirašyti. Esame ir dabar nusiteikę pasirašyti, bet pirmadienį, atlikus analizę, galėsime turėti aiškią nuomonę“, – sakė jis.
Socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, partija susitarimą palaiko.
„Politiškai labai svarbu tai dabar padaryti. Tai yra santykinis rodiklis, dabar nors mes ir kalbame, kad pasiekėme 2 procentus, bet kadangi ekonominis augimas iš tiesų yra didesnis, mes nepasiekėme. (...) Todėl pasirašyti susitarimą yra labai svarbu, nes mums reikia būtinai tą įsipareigojimą įtvirtinti“, – sakė parlamentaras.
Palaikyti susitarimą žada ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, susitarime apibrėžiamos nuoseklios krašto apsaugos sistemos raidos gairės.
„Išlaikysime nuostatą, kad finansinės investicijos į gynybą turi augti kartu su socialinių reikmių užtikrinimu, kad žmonės jaustų ir ekonominį saugumą bei galėtų gyventi oriai. Suprasdama savo atsakomybę už Lietuvos ateitį, LVŽS pasirašys inicijuojamą partijų susitarimą“, – komentare, kurį BNS perdavė jo patarėja, teigia R. Karbauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą „Albatros“11
Lietuva šeštadienį perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“. ...
-
Lietuva neskundė naujausio EŽTT sprendimo dėl CŽA kalėjimo, sumokės kompensaciją13
Lietuva neskundė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Antaviliuose. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją16
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti78
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...