V.Ušackas pirmenybę teiks energetinei politikai

Nors pirmenybę Vygaudas Ušackas tikina teiksiantis energetinei nepriklausomybei, ryškiausiai Lietuvos užsienio politikoje ir toliau švies Rytų politikos kryptis.

Pristatė užsienio politikos prioritetus

Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas antradienį surengė pirmąją spaudos konferenciją, kurios metu pristatė Lietuvos užsienio politikos prioritetus, pranešė nacionalinis transliuotojas.

Nors pirmenybę užsienio reikalų ministras tikino teiksiantis energetinei nepriklausomybei, ryškiausiai Lietuvos užsienio politikoje ir toliau švies Rytų politikos kryptis.

„Lietuva čia jau yra išsikovojusi autoritetą, pasitiki savimi, yra įtakinga priimant sprendimus ES ir NATO“, – teigė ministras.

Rytų kryptimi nukreipti ir pirmieji naujojo užsienio reikalų ministro vizitai – tarp Kalėdų ir Naujųjų metų V.Ušackas vyks į Ukrainą, po to – į Tbilisį ir Minską, kur ketina aptarti šių šalių atsaką į Europos Sąjungos (ES) siūlomas iniciatyvas, Lietuvos ekonomikos ir verslo interesus bei politinius ryšius su Kijevu ir Tibilisiu.

„Lietuvos bendra patirtis su Moldova, Ukraina ir Gruzija yra mūsų privalumas. Lietuva čia pasitiki savimi ir turi įtaką priimant ES sprendimus“, – teigė V.Ušackas.

Suksis sunkmečio sąlygomis

Anot V.Ušacko, Užsienio reikalų ministerija sieks išlaikyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, tačiau pripažįsta, jog net ir diplomatams teks „susitaikytis su naujomis realijomis ir kelti darbo efektyvumą, esant mežesniems finansiniams ištekliams.“

Valstybės biudžeto projekte numatyta finansavimą Užsienio reikalų ministerijai sumažinti 17 proc.

„Suprantame poreikius, kylančius iš kitų sričių, todėl per pusę teks sumažinti ambasadų reprezentacines išlaidas, 40 proc. – išlaidas transportui, 50 proc. – limitus pokalbiams mobiliaisiais telefonais, teko atsisakyti dalies lėšų Užsienio reikalų ministerijos administracinio pastato atnaujinimui“, – antradienį sakė V.Ušackas.

Anot ministro, jei biudžetą surinkti bus dar sudėtingiau nei manyta, neatmetama galimybė, kad bus uždarytos 2-3 Lietuvos ambasados užsienyje.

„Pagal dabartinį biudžetą uždaryti atstovybių nenumatome, tačiau svarstome ir kitus variantus. Turime planą A, planą B, o plane C matome galimybę uždaryti 2 ar 3 Lietuvos ambasdas. Hipotetiškai nenorėčiau svarstyti, kurios atstovybės tai būtų“, - teigė V. Ušackas.

Be to, anot ministro, bus siekiama tobulinti konsulinių paslaugų teikimą, diegiant naujas technologijas ir atsisakant perteklinių dokumentų bei procedūrų.
Mintyse – regiono centras.

Anot V. Ušacko, kardinali Lietuvos užsienio politikos peržiūra nėra numatyta.
„Didžiausias Lietuvos užsienio politikos privalumas ir vertybė – nuoseklumas. Manau, kad ir toliau turėtume remtis tais trimis ramsčiais, kuriais pasikliaujame nuo 1990-ųjų: ES, NATO ir gera kaimynystė“, – teigė V.Ušackas.

Pasak ministro, Lietuvos užsienio politikos prioritetas – energetinis saugumas.
„Lietuva sieks kitų ES valstybių ir Europos Komisijos (EK) paramos vykdant eneregijos šaltinių diversifikavimo paieškas, tęsiant energetinių jungčių projektus, skatinant atsinaujinančių energetinių šaltinių plėtrą“, – antradienį sakė V.Ušackas
.
Ministras darsyk išdėstė planus aktyviai užsiimti ekonomine diplomatija. „Šiuo metu ieškoma strateginių nišų, į kurias savo pastangas turėtų koncentruoti mūsų verslininkai. Turėtume tapti ES verslo vartais į Rytų ES kaimynystę. Tam turėtume išnaudoti įvairius svertus, pvz., „Vilniaus – Europos kultūros sostinė 2009“ renginius. Tačiau svarbu, kad Lietuvą atrastų ne tik turistai, bet ir verslininkai. Turime tapti regioniniu centru.“, – teigė V. Ušackas.

Nors Rytų politikos kryptis ir toliau akivaizdžiai išlieka dominuojanti, tačiau, anot V. Ušacko, būtina neapsiriboti vien Rytų rinkomis, todėl reikia „dirbti visose rinkose ir su visomis kaimynėmis, ilgainiui neatmetant Kinijos ir Indijos.

„Per tam tikras mokslo institucijas jau dabar privalome investuoti į žinias apie valstybes, kurios diktuoja ir diktuos sąlygas pasaulio ekonomikai po 20 m.“, – kalbėjo V. Ušackas.

Rusija: po saule nieko naujo

V. Ušackas antradienį pakartojo sieksiąs konstruktyvaus ir dalykiško dialogo su Rusija, tačiau konkretesnių veiksmų galima tikėtis nebent Kaliningrado srities atžvilgiu.

„Lietuvai pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai, daug dėmesio skirsime Kaliningardo sričiai, mėginant ją aktyviau įtraukti į subregioninio bendradarbiavimo projektus“, – teigė V. Ušackas.

V. Ušackas užsiminė ir apie svarstomą galimybę supaprastinti vizų režimą su Lietuva Kaliningrado srities gyventojams.

Anot ministro, šis klausimas jau aptartas per susitikimą su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje. „Siūlysiu tiek Rusijos kolegoms, tiek ES užsienio reikalų ministrams apsvarstyti galimybę įvesti bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams tarp Lietuvos ir Kaliningrado, galbūt pakviečiant Lenkiją ir kitas šalis“, – sakė V. Ušackas.

Anot ministro, dialogas su Rusija turi būti palaikomas remiantis istorine tiesa, teisingumu ir demokratinėmis vertybėmis, tačiau kai kurioms diskusijoms, pvz. okupacinės žalos atlyginimo, nei Rusija, nei jos visuomenė, anot ministro, dar nėra pasirengusios.

Okupacinės žalos atlyginimo kompensacijos klausimas yra įrašytas Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programoje.

„Reikia skirti tai, kas yra siektina ir kas yra realu, todėl svarbiausia šiuo metu – ryšių puoselėjimas ir istorinės tiesos skleidimas“, – teigė ministras.

Paklaustas apie ES ir Rusijos derybų atnaujinimą, kurį Lietuva vetavo, V. Ušackas teigė nežinąs, kada jos pasibaigs ir kokie bus jų rezultatai, tačiau tikino, kad derybų mandate suformuluoti Lietuvos interesai išlieka.