A. Veryga: siekiama padaryti alkoholio laipsnį vienodai brangų

Apie tai – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Seimo nare Ingrida Šimonyte.

– Pone Veryga, per trejus metus iki 2020 metų norite pasiekti, kad kiekvienas alkoholio laipsnis bet kokiame gėrime būtų apmokestinamas tokiu pačiu akcizu. Kodėl?

– Principas paprastas – siekiame, kad alkoholio laipsnis būtų apmokestintas daugiau ar mažiau vienodomis kainomis. Kad išnyktų skirtingas apmokestinimas, kai bandoma aiškinti, kad yra daug geriau, jog žmonės geria silpnesnius gėrimus.

– Manote, kad suvienodinus akcizus bus skaidriau, efektyviau, teisingiau?

– Taip. Ir skaidriau, ir efektyviau. Skirtingo apmokestinimo filosofija remdavosi tuo, jog esą geriau, kad žmogus geria alų, o ne degtinę. Manau, kad būtų kur kas geriau, jei žmonės litrą degtinės pakeistų litru alaus, nes litre alaus yra aštuonis kartus mažiau alkoholio. Tačiau taip nebūna, nes silpnesni gėrimai yra mažiau apmokestinti, žmogui yra pigu pirkti įvairius spirituotus vynus, alų ir panašiai. Dabar situacija tokia, kad daugiausiai apmokestiname gėrimus, kuriuos dažniausiai falsifikuoja, jie patenka ir nelegaliais keliais. O silpnesni gėrimai kažkodėl yra išskiriami ir privilegijuojami.

– Bet ar tai nebūtų dviračio išradimas? Europoje yra įprasta mažiau apmokestinti silpnesnius gėrimus, daugiau – stiprius. Valdžia tarsi pasisako už tai, kad žmonės rinktųsi mažesnę blogybę – silpnesnius gėrimus?

– Manau, kad tai alkoholio gamintojų filosofija.

– Manote, kad tai Europos alaus ir vyno gamintojų lobistinis dalykas?

– Taip. Manau, kad yra bergždžias dalykas ginčytis dėl skonio. Žalą žmogui daro ne alkoholio rūšis, o etilo alkoholis, esantis gėrime. Nėra jokios logikos daugiau ar mažiau apmokestinti etilo alkoholį skirtingose gėrimų grupėse. Visa kita – išvestiniai dalykai, skonio klausimas.

– Ponia Šimonyte, ar toks plokščias apmokestinimas, kai įvedami vienodi akcizai ir valstybė tarsi nusišalina nuo bet kokios akcizų politikos, yra išmintingas kelias?

– Manau, tai turėtų būti labiau pagrįsta. Akcizais apmokestinamos prekės paprastai turi neigiamą poveikį visuomenei – tai yra tabakas, alkoholis, kuras. Akcizais yra surenkami ištekliai, kurie tarsi padengia dėl neigiamo poveikio padarytus kaštus, kažkiek keičia žmonių elgseną. Tačiau man neteko matyti jokio patikimo įrodymo, kad tie išoriniai kaštai visuomenei dėl žmonių, kurie vartoja silpnus gėrimus ir kurie vartoja stiprius, yra vienodi. Turbūt neatsitiktinai nėra šalies, kuri tokią praktiką taikytų. Netgi tose šalyse, kur akcizai alkoholiui yra daug didesni nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, proporcija tarp vieno laipsnio apmokestinimo degtinėje ir silpname aluje yra pakankamai didelė ir skaičiuojama kartais.

Aš ir anksčiau, ir dabar manau, kad dabartinė akcizų sistema Lietuvoje nepagrįstai išskiria alų. Kai buvau finansų ministrė, man buvo vis primenama kareivio Šveiko frazė, kurios jis, beje, niekada nėra sakęs – esą vyriausybė, pabranginusi alų, pasmerkta žlugti. Daug apie tai diskutuodavome ir alaus akcizo didinimas visada būdavo labai komplikuotas. Alaus akcizo didinimas būdavo gerokai kuklesnis negu degtinės. Tačiau tai, kas siūloma dabar, pakeičia balansą į priešingą pusę. Po tokių pakeitimų žmogui, piktnaudžiaujančiam alkoholiu, bus paprasčiau įsigyti butelį degtinės nei butelį alaus. Be to, šie produktai turi nevienodą gamybos savikainą – vienokių kaštų reikia degtinės gamybai ir visai kitokių – fermentuotam vynui ar alui. Tam tikra akcizų struktūra, kai silpnesni gėrimai yra apmokestinami proporcingai lengviau nei stiprieji, yra absoliučiai paplitusi praktika.

– Pone Veryga, jei jūsų siūlymas būtų įgyvendintas, populiaraus Lietuvoje alaus butelis, kuris dabar nekainuoja euro, kainuotų 1,5 euro, o degtinės butelis brangtų vos keliasdešimčia procentų. Būtų sudėtinga situacija ir alaus gamintojams. Gal reikėtų ieškoti kompromiso?