A. Veryga: dėl Hipokrato priesaikos medikai negali būti nevalgę ir nepailsėję

Po tokia peticija pasirašė jau daugiau nei 20 tūkst. šalies medikų. Nesulaukę teigiamų atsakymų, jie net grasina kitų metų pradžioje streikuoti. Kaip tokius iššūkius priima A. Veryga? Jis apie tai kalbėjosi su LRT.lt. 

–  Skausmingiausias medikų reikalavimas pakelti atlyginimus – slaugytojoms – 30 proc., gydytojams – 50 proc. Ar tai, jūsų manymu, įmanoma?

–  Viskas įmanoma, tik klausimas – per kiek laiko.

–  Visiems norisi kuo greičiau.

–  Ministerijoje šiuo klausimu jau dirba specialistų grupė. Esame sakę, kad nuo kitų metų liepos mėnesio medikų algos bus didinamos. Bet ir šiuo metu kai kuriose medicinos įstaigose medikai gauna normalius atlyginimus.

–  Kokie tie normalūs atlyginimai?

–  Apie 2000 eurų.

–  Tiek gauna, jau atskaičius mokesčius?

–  Kai kuriose įstaigose – jau ir atskaičius mokesčius.

–  Kokios įstaigos sugeba medikams sumokėti tokias algas?

–  Nevardinsiu įstaigų. Yra specialistų, kurie yra samdomi, pritraukiami (už tokius atlyginimus – LRT.lt).

Be to, drastiškai visiems vienodai didinti atlyginimų neįmanoma, nes kai kurių profesijų medikai šiuo metu yra skirtingose starto pozicijose.

Įsivaizduokit, kas atsitiktų, jei, nieko nediferencijuodami, pakeltumėm visų procedūrų įkainius? Pirmiausia toks sprendimas nebūtų objektyvus ir sąžiningas.

Kita vertus, iš tikrųjų yra tokių medicinos sričių, kurios yra nukentėjusios. Pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūra, šeimos gydytojai. Taip atsitiko dėl to, kad šalyje ženkliai sumažėjo gyventojų, o šeimos gydytojams mokama už priimtų pacientų skaičių.

Šią problemą būtina kuo skubiau spręsti, tačiau – ne aklai. Juk ministerija negali pakelti atlyginimų visiems iš karto.

–  Bet juk ministerija atsakinga ir formuoja sveikatos apsaugos srities politiką.

–  Taip, tačiau mes nepasirašinėjame sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo sutarčių su žmonėmis.

Be to, drastiškai visiems vienodai didinti atlyginimų neįmanoma, nes kai kurių profesijų medikai šiuo metu yra skirtingose starto pozicijose. Tačiau yra įstaigų, kurios savo biudžetus tinkamai susitvarkiusios ir gali savo darbuotojams mokėti normalias algas.

–  Norite pasakyti, kas Sveikatos apsaugos ministerija, atsakinga už tai, kaip kur link eina šalies sveikatos apsaugos sistema, yra ne prie ko, kad tokie maži medikų atlyginimai?

–  Atlyginimai priklauso nuo to, kiek sveikatos apsaugai skiriama lėšų. Ne kartą girdėjau medikus kartojant, kad reikia radikalių pokyčių. Mes juos bandome vykdyti. Pirmiausia – optimizuodami ligoninių tinklą, nes, jei ir ateityje jis būtų toks, koks dabar, tai, laikant tuščias lovas, tikrai nebus iš ko mokėti medikams algų.

Patikėkit, kai nuvažiuoju į įstaigas, kuriose situacija – itin sudėtinga, ir slaugytojos, ir gydytojai prašo nieko nekeisti, nes nenori netekti darbo.

–  Tai kiek gi medikų atlyginimai bus didinami nuo kitų metų liepos mėnesio?

–  Nuo kitų metų liepos mėnesio mes galėsime naudoti rezervo lėšas, kurios šiuo metu visiems bado akis. Iki to laiko mes privalome pasiruošti, išsiaiškindami, kur galima didinti paslaugų įkainius, kad nebūtų tokių skirtumų, kokie yra šiuo metu.

Planuojama, kad ne mažiau 50 proc. rezerve esančių lėšų bus panaudota atlyginimams didinti. Kiek algos padidės, priklausys, kiek rezerve bus sukaupta lėšų. Dabar prognozuojama, kad iki kitų metų liepos bus sukaupta apie 140 mln. eurų. Visų šių pinigų algoms panaudoti negalime, nes dalį šių pinigų turime teisę panaudoti tik ypatingais atvejais. Kiek padidės algos, nenorėčiau spėlioti.

Derėsimės su medikų profesine sąjunga ir aiškinsimės, kiek atlyginimai galėtų būti didinami ir ateityje.

–  Kodėl nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kiekvienam sveikatos apsaugos ministrui tenka gesinti įvairius gaisrus? Kodėl nėra numatyta, kaip sveikatos apsaugos srities reforma bus vykdoma per trejus, per penkerius metus ar per dešimtmetį ir koks jos tikslas?

– Niekas tokios reformos ir negali apgalvoti. Net ir labiausiai išsivysčiusios šalys negali apgalvoti ir suplanuoti visko. Na, pavyzdžiui, kad ženkliai senės visuomenė, kad atsiras naujų vaistų.

Kas prieš dvidešimt metų Lietuvoje galėjo pasakyti, kad chirurgijos metodai taip ištobulės, kad po kai kurių operacijų pacientai tą pačią dieną galės iš ligoninės išeiti namo? Kas galėjo apskaičiuoti, kad šiandieninėje Lietuvoje vaikų gims dvigubai mažiau nei prieš dvidešimt metų, o regionuose nebeliks įstaigų, kuriose gimdyvės galėtų saugiai pagimdyti ir jas prireiks saugiai pervežti į kitas ligonines?

Ne tik Lietuva, bet ir visa Europa prieš dvidešimt metų negalėjo žinoti, kad sienų tarp valstybių nebeliks ir visoms joms teks susidurti su „protų nutekėjimo“ problema? Sienomis vėl neatsitversime ir nepriversime žmonių po studijų dirbti ten, kur jie nenori.