Valstybės pinigų upę Registrų centrui užtvenks?

Už Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų bei Viešųjų įstaigų įstatymų pataisų paketą balsavo 101 Seimo narys, keturi susilaikė.

Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai, į plenarinių posėdžių salę projektai turėtų grįžti gegužę.

Dabar didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų. Pasak prezidentės, tokia situacija, kai valstybė priversta pirkti duomenis pati iš savęs, yra absurdiška, prasilenkia ne tik su viešojo administravimo principais, bet ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl nemokamo keitimosi informacija.

Pataisas antradienį Seime pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva pagal atvirų duomenų reikalavimus užima 24 vietą Europos Sąjungoje.

„Tai irgi iškalbingas skaičius“, – sakė ji.

Už pataisas balsuoti raginęs konservatorius Tadas Langaitis sakė, kad šiuo metu, kai duomenys yra mokami, netgi valstybės institucijos negali jais naudotis pagal savo poreikius.

„Visos valstybės institucijos turi turėti priėjimą prie visų pagrindinių registrų. Šiandien didžiausia problema yra ne tai, kad paslaugos yra mokamos, o tai, kad dėl to, jog jos yra mokamos, valstybės institucijos jų nenaudoja tiek, kiek turėtų naudoti. Iš tiesų naudojimas duomenų išaugs dešimtį kartų, nes šiandien net Viešųjų pirkimų tarnyba negali gauti visos reikalingos informacijos, kad įvertintų viešųjų pirkimų rizikas“, – kalbėjo T.Langaitis.

Socialdemokratas Andrius Palionis kėlė klausimą, ar duomenims tapus nemokamais bus užtikrintas racionalus jų naudojimas.

„Įsivaizduokime, jei elektra būtų nemokama ir kompensuojama iš biudžeto lėšų, visi taip netaupytumėme. Man kyla klausimas, kas užtikrins racionalų duomenų naudojimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kadangi tai kompensuojama iš biudžeto lėšų“, – sakė socialdemokratas.

Prezidentės patarėja į tai atsakė, kad yra techninės galimybės užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, fiksuojant prisijungimų skaičių ir t.t.

„Kiekviena valstybės, savivaldos institucija yra atsakinga už tai, kad nepiktnaudžiautų savo teisėmis, tai įpareigoja ir atsakingo valdymo principas. Kitas dalykas, yra techninės galimybės matyti prisijungimų skaičių, įvairios techninės galimybės užtikrinti nepiktnaudžiavimą įgaliojimais, kuriuos turi“, – kalbėjo R.Svetikaitė.

Šalies vadovės teigimu, už naudojimąsi registrais valstybė ir žmonės smarkiai permoka, todėl ji siūlo numatyti, kad valstybės registrų tvarkytojų, tarp jų ir Registrų centro, sąnaudas bei įkainius peržiūrėtų nepriklausoma institucija.

Prezidentūros duomenimis, pernai valstybės institucijos už duomenų teikimą ir gavimą Registrų centrui sumokėjo 3,2 mln. eurų. Vien Nacionalinė žemės tarnyba tam išleido 2,1 mln. eurų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – 0,5 mln. eurų, o visos miškų urėdijos per daugiau kaip dešimtmetį yra sumokėję net 25 mln. eurų.

Registrų centrui kasmet tūkstančius eurų išleidžia ir neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė, teigiama Prezidentūros pranešime.