- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siūloma nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.
Už Konstitucijos pataisų projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 34 parlamentarai. Toliau pataisas nagrinės Seimo komitetai, tačiau balsuojant dėl priėmimo pataisai patvirtinti jau reikėtų 94 balsų.
Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“, išskyrus susilaikiusią Laimutę Matkevičienę, su lenkų atstovais, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė.
Konstitucijos pataisas įregistravo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su keliais mažumai priklausančiais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais.
Mes patys esame kalti kaip politikai, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug.
Seimo rinkimus iš spalio į kovą „valstiečiai“ perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybę formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį. Pataisa numato, kad rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio antrą sekmadienį.
Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių „valstiečiai“ aiškina sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
Pristatydamas projektą Seime „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis kaip argumentą mažinti parlamentarų skaičių nurodė ir mažą žmonių pasitikėjimą Seimu.
„Mes atsiliepdami į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimines nuostatas siūlome Seimo narių skaičių mažinti iki 101 Seimo nario. Kalbant apie Seimo narių skaičių, Latvijoje yra 101 Seimo narys, šiuo atveju mes patys esame kalti kaip politikai, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug. Pagrindinė problema yra pasitikėjimas Lietuvos politikais ir Seimu“, – sakė R.Karbauskis.
„Už valstiečių sąjungą balsavo tikrai daug žmonių, mūsų programoje parašyta – 101 Seimo narys. Tai yra politinis sprendimas“, – pridūrė frakcijos seniūnas.
Taip pat jis svarstė, kad keičiant Seimo narių skaičių riekės keisti ir rinkimų sistemą. „Valstiečiai“ norėtų atsisakyti daugiamandatės apygardos, kurioje atstovai į parlamentą renkami pagal partijų sąrašus.
„Klausimas, kuris liks išspręsti – kokia būtų rinkimų sistema, mes „valstiečiai“ pasisakome, kad nebebūtų daugiamandatės apygardos, kad visi Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose“, – sakė R.Karbauskis.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis savo ruožtu siūlė Seimo narių skaičių mažinti iki 71 – tiek dabar išrenkama vienmandatėse apygardose, kur dėl mandato individualiai varžosi keli konkretūs politikai.
Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, jog dabartinis Seimo narių skaičius, palyginti su piliečių skaičiumi, yra optimalus, o žmonių nepasitikėjimo Seimu argumentą sakė esant absurdišku.
„Jūsų idėja yra absurdiška, niekuo nepagrįsta. Jei jūs argumentuojate, kad mažesnis parlamentas bus labiau mylimas ir bus labiau pasitikima, tai bus mažiau žmonių, kurie bus nemylimi, su tuo galima sutikti, bet tada gal mažinkime iki 71, iki 50? Tada jau tikrai bus mylimas, ar kaip, kad tos meilės taip reikia. Politologijoje yra skaičius, kad valstybėje pageidautinas parlamentarų skaičius yra kubinė šaknis iš piliečių skaičiaus, tai jei pakeltumėt kubu 141, gautumėt 2,8 mln. gyventojų“, – sakė K.Masiulis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad sumažėjęs gyventojų skaičius irgi negali būti argumentu mažinti parlamentarų skaičių, nes Seimą renka visi piliečiai – ir gyvenantys išeivijoje.
Jūsų idėja yra absurdiška, niekuo nepagrįsta. Jei jūs argumentuojate, kad mažesnis parlamentas bus labiau mylimas ir bus labiau pasitikima, tai bus mažiau žmonių, kurie bus nemylimi, su tuo galima sutikti, bet tada gal mažinkime iki 71, iki 50?
„Ar jums neatrodo, kad jūs nurašote išeiviją argumentuodami, kad sumažėjo Lietuvoj gyventojų, bet Lietuvos piliečiai tai jie liko? Nesinori išsireikšti taip grubiai, bet man tai kaip spjūvis išeivijai atrodo“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pataisą dėl Seimo narių skaičiais šiuo pagrindu skeptiškai įvertino ir parlamento teisininkai. Pasak jų išvados, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas neturėtų būti lemiamas argumentas, nes parlamentarai atstovauja ir piliečiams užsienyje. Teisininkų teigimu, Seimo narių skaičiaus sumažinimas gali turėti ilgalaikes pasekmes – ateityje padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui2
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta13
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės18
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...