- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantiesiems pareiškus apie ketinimus nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, Konstitucijos ekspertas būgštauja, kad siūlomomis įstatymo pataisomis bus užprogramuotos grėsmės kitose vietose.
Savo sumanymą grįsdami valdančiųjų lyderiai ketvirtadienį akcentavo, kad, jų nuomone, referendumo reglamentavimo tvarka yra konstituciškai nepagrįsta, ir tikino, kad kito kelio įtesinti dvigubą pilietybę tiesiog nėra. Politikai tamsiomis spalvomis piešė referendumo dėl dvigubos pilietybės galimybes ir aiškino, kad nekeičiant įstatymų tiesiog nerealu tikėtis sėkmės Lietuvai svarbiame referendume.
Visgi vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius neliko sužavėtas tokiu valdančiųjų gudravimu.
„Bendras įspūdis tiesiog primena populizmą“, - valdančiųjų iniciatyvą apibendrino V. Sinkevičius.
MRU profesorius pabrėžė, kad Konstitucijoje neatsitiktinai yra suformuluoti didesni reikalavimai atskiriems skirsniams, kuriuose įrašytas ir Konstitucijos 12 straipsnis, apibrėžiantis pilietybės statusą. Todėl, pasak jo, valdančiųjų siūlymas atsisakyti nurodymo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui nebereikėtų daugiau kaip pusės visų rinkimų teisę turinčių piliečių palaikymo referendume, yra nepagrįstas.
Bendras įspūdis tiesiog primena populizmą.
„Pirmasis ir keturioliktasis skirsnis pagal Konstituciją yra ypatingai saugomi. Kai tauta priiminėjo Konstituciją 1992 metais, išskyrė šiuos skirsnius, kaip labiausiai saugotinus, ir pasakė, kad tik referendumu gali būti keičiamos šio skirsnio nuostatos. Todėl sakyti, kad dabartinis sureguliavimas yra nepagrįstas, yra neteisinga“, - kalbėjo MRU profesorius, pabrėždamas, kad visai neatsitiktinai šiuose skirsniuose esantiems straipsniams taikoma didesnė apsauga.
Pasak jo, siūlymas pakeisti referendumo įstatymą gali atverti savotišką Pandoros skrynią. Profesorius aiškino, kad siūlomos valdančiųjų įstatymo pataisos kartu sumažintų ir tokių Konstitucijos straipsnių kaip lietuvių kalbos statusas ar nesijungimas į posovietines organizacijas apsaugą.
„Dabartinė balsų dauguma apsaugo nuo spontaniškų ar neapgalvotų visuomenės sprendimų. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos statuso keitimo, tautinių bendrijų gausiai gyvenančiose vietovėse, ar nesijungimo į posovietines sąjungas, ar teritorinio vientisumo išlaikymo“, - detalizavo V. Sinkevičius.
Profesorius pabrėžė, kad galima tik spėlioti, kuris iš pirmojo skirsnio straipsnių, sumažinus reikalingą daugumą, jog referendumu būtų priimtas nutarimas, galėtų atsidurti kito referendumo taikinyje.
V. Sinkevičius įtariai į valdančiųjų sprendimą žiūrėjo ir dėl kitos priežasties - pagarbos Konstitucijai.
MRU profesorius abejojo, ar teisinga būtų, jei nedidelė tautos dalis perrašytų Konstituciją, kurią savo laiku priėmė piliečių dauguma.
„Priimant Konstituciją balsavo daugiau nei 70 proc. visų rinkimo teisę turinčių žmonių. Tai reiškia, kad absoliuti tautos dauguma pasakė, jog šitos nuostatos yra saugomos ypatingai“, - pabrėžė V. Sinkevičius.
„Nustačius, kad referendume pakanka, jog ateitų tik daugiau nei pusė rinkėjų, ir kad sprendimas būtų priimtas, pakaktų to, jog balsuotų nemažiau nei trečdalis visų rinkėjų, kyla klausimas, ar trečdalis rinkėjų gali išreikšti visos tautos valią. Juk referendume sprendžiami svarbiausi tautos klausimai. Tai jei pasisako tik dalis tautos - ar tai yra tautos valia?“ - samprotavo konstitucijos ekspertas.
V. Sinkevičius pripažino, kad valdančiųjų logika leistų sprendimą dėl dvigubos pilietybės priimti lengviau, nes tam, jog referendumas būtų įvykęs, reikėtų kone puse milijono piliečių mažiau. Tačiau, nepaisant to, MRU profesorius pabrėžė, kad būtina laikytis Konstitucijos vientisumo.
Ketvirtadienį referendumo įstatymo pataisas dėl Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų pasiūlė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Anot valdančiųjų lyderių, siūlomos pataisos iš esmės padėtų išspręsti visus klausimus ir išsklaidyti abejones dėl to, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės bus sėkmingas.
Siūloma, kad privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai. Inicijuojamu projektu siūloma, kad tam, jog referendumu priimtas sprendimas būtų laikomas priimtu, jam pritarti turėtų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Išimtimi liktų tik Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostata, skelbianti, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis ketvirtadienį išplatintame valdančiųjų pranešime teigė, kad esama referendumo reglamentavimo tvarka yra konstituciškai nepagrįsta.
„Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį, šiuo metu vidurinį variantą, kuriuo sprendimas privalomajame referendume būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Mūsų manymu, tokie pakeitimai padėtų geriau įgyvendinti piliečių išreikštą valią“, - sakė įstatymo projektą rengęs LSDD frakcijos narys J. Bernatonis.
Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma: „Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“.
Remiantis šiuo įstatymu, siekiant pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, referendume turėtų dalyvauti ne tik daugiau nei pusė visų įregistruotų rinkėjų, tačiau siūlomai nuostatai turėtų pritarti daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų.
Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.
Svarstoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su Prezidento rinkimais 2019 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę2
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos5
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo34
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose7
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...