- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovai siūlo nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Referendumo įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikėtų, jog referendume už tai balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Siūloma nustatyti, kad privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai – sprendimas būtų laikomas priimtu jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Liktų vienintelė Konstitucijoje įrašyta išimtis: pirmojo straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, kaip ir šiuo metu, galėtų būti keičiama, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų balso teisę turinčių piliečių.
Pataisas, kuriomis nuleidžiama kartelė referendumams dėl Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų, teikia „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Remiantis dabar galiojančiais įstatymais, nerealu, kad referendumas pavyktų, kad būtų priimtas sprendimas“, – partijos išplatintame pranešime cituojamas G. Kirkilas.
Jo frakcijos kolega, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis teigia, kad privalomųjų referendumų diferencijavimas yra nepagrįstas.
„Mes siūlome atsisakyti konstituciškai nepagrįsto privalomojo referendumo sprendimų priėmimo diferencijavimo. Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį variantą“, – sako J. Bernatonis.
LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis teigia, jog tik tokiu būdu iš esmės galima būtų išpręsti dvigubos pilietybės klausimą.
„Šiuo konkrečiu įstatymo projektu mes tikrai pajudėtume į priekį ir išspręstume šį svarbų po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams klausimą“, – sako R.Karbauskis.
Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP1
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas5
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę21
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas5
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę3
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos7
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo35
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...