- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaistų kainos Lietuvoje auga, kaip ir maisto prekių bei paslaugų kainos. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad vaistų kainų augimu suinteresuoti ir vaistinių tinklai, ir didmenininkai, ir farmacininkai: „Kiekvienas iš jų turi tikslą uždirbti. Ir – kuo daugiau. Kitas klausimas – kiek valstybė gali ar negali nuspėti tuos vaistų brangimo triukus bei sudėlioti saugiklius.“
Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu rengiamas planas, kuris leistų ligoninėms vaistus pirkti pigiau, o buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ketina iš naujo teikti įstatymo pataisas, įteisinančias kontrolinius vaistų pirkimus.
Praėjusią savaitę prezidentūroje vyko pasitarimas, kurio metu buvo aptariamas Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės tyrimas, įrodęs, kad Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo, suteikiančio galimybes vaistų rinkoje atsirasti pigesniems generiniams vaistams (vaistams, kurių patentinis laikas jau pasibaigęs – LRT.lt).
Pasak ministro, tam nepakanka vien teisinių dokumentų – būtinas ir vaistininkų bei medikų supratimas.
Ir gydytojas ligoniams gali pasakyti, kad, jei veiklioji vaisto medžiaga ta pati, tai geriau pirkti pigesnį, o ne brangesnį vaistą. Apie tai ligonius gali informuoti ir vaistininkai.
„Todėl turėtume ne tik teisės aktus keisti, bet ir medikų, vaistininkų bei visuomenės požiūrį. Tačiau, jei sukurtume tokias sąlygas, kad valstybė suteiktų galimybes įsigyti tik pigiausius vaistus, tai žmonės ims skųsti, jog taip apribojamos jų teisės rinktis. Todėl supratimo reikia iš abiejų pusių“, – teigė A. Veryga.
Stebuklingos piliulės nėra
Paklaustas, kaip vis dėlto galima būtų pažaboti farmacininkų ir vaistininkų apetitus, ministras prisipažino vieno ir aiškaus atsakymo neturįs: „Čia stebuklingos piliulės nėra, bet dabar ieškome tam būdų ir paspaudimo mechanizmų. Beje, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos šalys. Jei pradėtume taikyti drastiškas farmacininkų ar tiekėjų spaudimo priemones, jie galėtų susitarti ir nevežti kokių nors būtinų vaistų. Ir ką mes tuomet darytume? Be vaistų juk negyvensim. Todėl ir reikia visiems tartis.“
Čia stebuklingos piliulės nėra, bet dabar ieškome tam būdų ir paspaudimo mechanizmų. Beje, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos šalys.
A. Veryga taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios šiuolaikinės technologijos atpigina daugybę prekių, bet tik ne vaistus, nes be jų žmonės negeli išsiversti. Tuo vaistų gamintojai bei pardavėjai ir naudojasi.
Sieks užkirsti kelią medikų papirkinėjimui
Vieša paslaptis, kad farmacinės firmos, veikiančios Lietuvoje, jau ne vienerius metus vežioja medikus į įvairias konferencijas ar keliones esą tam, kad jie susipažintų su farmacijos naujovėmis, o iš tikrųjų tikslai kiti – siekiama, kad, sugrįžę namo, savo pacientams gydytojai išrašinėtų būtent tų geradarių firmų platinamus vaistus.
„Viena vertus, gerai, kad medikai nuvažiuoja į tarptautines konferencijas, nes iš savų algų to negalėtų padaryti. Kita vertus, blogai, kai kuriami mechanizmai, kuriais medikams atsilyginama už tam tikras paslaugas arba jiems taip daroma įtaka. Todėl dabar diskutuojame apie fondo atsiradimą, per kurį farmacininkai galėtų paremti medikus. Šį fondą galėtų valdyti įvairios draugijos arba podiplominiai universitetų skyriai“, – kalbėjo ministras.
Kainų reguliavimo mechanizmai – skirtingi
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, bandęs pažaboti vaistų kainas Lietuvoje, praėjusią savaitę taip pat dalyvavo pasitarime prezidentūroje.
Jis pastebėjo, kad vaistų kainų reguliavimo mechanizmai Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse yra skirtingi. Kartais nutinka ir taip, kad patys naujausi vaistai mažų šalių net nepasiekia dėl jų nedidelių rinkų.
„Mano galva, vaistų kainos turėtų būti stebimos kiekvieną dieną ir žiūrima, kur šuo pakastas, jei kainų kilimui nėra jokios logiškos priežasties. O, jeigu yra pagrįstų priežasčių, būtinas kuo platesnės diskusijos apie tai ir kuo didesnis skaidrumas“, – įsitikinęs eurokomisaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams2
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...