V. Vasiliauskas: man nepatinka, kai į Seimą valosi kojas, net jei tai būtų karalienė

Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu Valdu Vasiliausku, „Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju Jurgiu Razma ir konstitucinės teisės ekspertu profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi.

– Pone Vasiliauskai, jūs ketinate aiškintis daug ką, bet ir tai, iš kokių šaltinių, kokie asmenys viešojoje erdvėje paskleidė didelį visuomenės rezonansą sukėlusią informaciją. Kodėl?

Todėl, kad 2013 m. visą visuomenę yra sudrebinęs vadinamasis Daivos Ulbinaitės skandalas. Buvo iškelta net baudžiamoji byla, bet pagaliau baigėsi. Išteisinta ir viskas puiku. Bet po to skandalo toliau buvo tekinama informacija, kuri galbūt dažnai buvo nereikšminga ir nevertinga, tačiau ji visuomet lemdavo žmonių likimus ir institucijų prestižą visuomenės akyse. Manau, buvo daroma didžiulė žala valstybei ir jos institucijoms.

– Pone Razma, tarp pasirašiusiųjų yra daugiau nei pusė Seimo narių – visa valdančioji koalicija, lenkų rinkimų akcijos atstovai, kai kurie mišrios frakcijos nariai. Jūsų ir liberalų ten nėra nė vieno. Kodėl?

Mes tai iniciatyvai nepritariame ir nežadame joje dalyvauti. Net jei ta komisija ir būtų sudarinėjama, mes jau nusprendėme savo atstovų joje nedeleguoti. Lygiai taip pat nusprendė ir liberalai. Mes matome, kad tai yra tokio tuščio politikavimo iniciatyva bandant daryti viešuosius ryšius. Taip pat žiūrime ir į iniciatorius. Štai kolega V. Vasiliauskas, Povilas Gylys, buvę Neringos Venckienės aktyviausi bendražygiai, o dabar „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai.

Tos partijos lyderiai, dabar gavę įtarimus iš teisėsaugos, ir štai per tą komisiją ta pati teisėsauga yra netiesiogiai atakuojama. Manau, kad tos partijos atstovams tokiais klausimais reikėtų pabūti nuošalyje, nes yra keltinas privačių interesų klausimas tokiose iniciatyvose.

V. Vasiliauskas: Iš tikrųjų tai viskas yra atvirkščiai. Čia kalbama apie politikų spaudimą teisėsaugai. Norima teisėsaugą, prokuratūrą, specialiąsias tarnybas apsaugoti nuo politikų spaudimo. Priminsiu, kad 2010 m. gegužės 13 d. jūsų kadencijos metu sukurta panaši komisija, dėl politinių grupuočių neteisėto poveikio teisėsaugai. Vienas iš pirmųjų klausimų ir yra, kaip efektyviai tos išvados yra įgyvendinamos.

– Bet kalba yra ir apie informacijos šaltinius, ir apie daugelį kitų dalykų. Pone Razma?

Būtent. Ypač pavojingas tas klausimas dėl informacijos šaltinių. Įsivaizduokime, į laikinojo tyrimo komisiją iškviestas žmogus turi sąžiningai liudyti, jis pasirašo, kad sakys teisybę. O iš kitos pusės, dėl informacijos šaltinių yra konstitucinė apsauga. Čia žmogus atsiduria dviprasmiškoje padėtyje. Teisme yra mechanizmai, kaip ginti informacijos šaltinio slaptumą.

– Šiuo atveju ir aš, kaip žurnalistas, esu susijęs asmuo. Vienas iš momentų yra paskelbtas kaip tik ­„Dėmesio centre“.  Tai suprantu, kad turėčiau atsakyti į klausimą, kas buvo informacijos šaltinis. Žurnalistai to neatskleidžia ir tai yra akivaizdu.

V. Vasiliauskas: Visi, kurie ypač nukentėję, visi galės komentuoti. Tikrai aš, kaip buvęs žurnalistas, nesikėsinsiu į tokius šventus žurnalistų ir žiniasklaidos principus.

J. Razma: Bet klausimuose yra priešingai. Jei tie nukentėję žmonės ar viceministrai, kurie gali būti nepatenkinti, galėjo gintis...

– Čia kalbama apie 9 viceministrų „juodąjį sąrašą“, kurie turėjo tam tikrų abejonių ir nebuvo paskirti po prezidentės perrinkimo antrai kadencijai.

J. Razma: Jei jie mano, kad jie yra nukentėję, jie galėjo teisiškai ginti savo interesus. O parlamentas čia nieko negali padaryti, kažkaip juos apginti. Manau, kad ir jie suvokia, jei eini į politiką, tai turi būti skaidrus. O jei yra kažkokios pažymos, tai jas paskelbs. O jei jau jie tokie teisūs, tai galėjo juos skirti viceministrais.

– Vienas iš tų 9 viceministrų buvo dabar jau miręs Vytautas Galvonas. Jis tuomet asmeniškai kreipėsi į prokuratūrą. Aš pats turėjau teisminių procesų dėl šioje laidoje paskelbtų aplinkybių apie jo asmenį ir laimėjau dvi bylas skirtingos instancijos teismuose. Žmonės gali be Seimo pagalbos gintis.