- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją.
„Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.
Sekmadienį transliuotame interviu LRT televizijai V.Pranckietis teigė, kad Lietuvai kitąmet pradėsiant skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, finansavimas gynybai augti nebeturėtų.
Tuomet jis sakė, kad pasiekus 2 proc. BVP gynybai Lietuva įgyvendins tai numatantį partijų susitarimą ir įsipareigojimus NATO, o pats krašto apsaugos finansavimas bus „demonstratyviai geras“.
„Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai, manau, kad to dabar pakanka ir didinti procentų kol kas neturėtumėme“, – laidai „Savaitė“ kalbėjo V.Pranckietis.
Pirmadienį Seimo pirmininkas tvirtino per interviu kalbėjęs apie 2018 metų biudžetą, nors atsakinėjo į klausimą apie tolesnį tolygų gynybos finansavimą.
„Šiemet mes tvirtiname 2018 metų biudžetą, o kalbėti apie ateities biudžetus mes (šiandien) esame nepasiruošę“, – sakė V.Pranckietis.
Pasak jo, kitais metais 2 proc. BVP pasieksiantis gynybos biudžetas yra „gera žinia mūsų žmonėms ir mūsų ramybei“.
Lietuva gynybai kitąmet turėtų skirti beveik 900 mln. eurų arba 2,07 proc. BVP. Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad finansavimas krašto apsaugai 2020 metais išaugs iki 2,35 proc. BVP.
Šiemet šalies gynybos finansavimas siekia beveik 724 mln. eurų arba 1,8 proc. BVP. Daugiausiai gynybai išleidžiamų pinigų skiriama ginkluotės įsigijimams ir antros sausumos pajėgų brigados plėtrai.
Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą nuo 2014 metų, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Seimo sausį patvirtinoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta, kad krašto apsaugos finansavimas 2 proc. BVP pasieks vėliausiai 2018 metais, bus užtikrinamas tolesnis tolygus finansavimo didinimas. Už šią strategiją balsavo 106 parlamentarai iš 141, taip pat ir parlamento vadovas, ir tik vienas Seimo narys susilaikė. Prieš balsavusių nebuvo.
Šiuo metu tarp NATO šalių mažiausiai 2 proc. BVP gynybai skiria Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Graikija, Estija, Lenkija ir Rumunija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą1
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę28
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė10
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...