V. Pranckietis: ministras B. Markauskas pateko į konfliktinę situaciją

„Jeigu kalbėsime apie vieno ministro jau bandytą surengti nepasitikėjimą, interpeliaciją (sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai – BNS), matėme rezultatą. Tai turbūt ir šiuo atveju, jeigu kas bandytų Seime inicijuoti procedūrą, ji baigtųsi taip pat“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkas.

Pasak jo, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime veikiausiai palaikytų savo deleguotą ministrą B. Markauską. Tačiau V. Pranckietis pažymėjo, kad ministro reputacijai susiklosčiusi situacija kenkia, ir vargu, ar ketinimai atsisakyti ūkininkavimo visiškai išspręstų problemą.

„Kada vertiname ministrą, mes visada kalbame apie du dalykus: vienas yra jo darbinė veikla, ir lyg dėl jos priekaištų neturime, bet dėl reputacijos šiuo atveju – taip, papuolė į tokią konfliktinę situaciją ir tik jis pats ją gali išspręsti. Tas ūkio pardavimas – gal ne iki galo išspręstų tuos reputacinius klausimus“, – teigė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas nesiėmė atsakyti, ar B. Markauskas turėtų atsistatydinti.

„Tai yra premjero prerogatyva sakyti tokius žodžius. Premjeras pasakė, kad galbūt jis (B. Markauskas – BNS) neturi trauktis. Premjeras turbūt labiau vertina ne tik reputaciją, bet ir darbą“, – teigė V. Pranckietis.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime žurnalistams pakartojo nematąs pagrindo žemės ūkio ministrui trauktis. Tačiau, anot jo, B. Markauskas „turi susitvarkyti“.

Portalas 15min.lt rašė, jog B. Markausko motina Sofija Markauskienė 5–6 metus keliais sklypais Klaipėdos rajone naudojasi be savininkų leidimo. Vienas žemės savininkų teigė pats mokantis žemės mokestį ir nėra suteikęs leidimo ministro šeimai ūkininkauti jo žemėje. Tuo metu, pasak portalo, B. Markausko motina už šiuos sklypus iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gauna išmokas.

Užsieniečių rektorių nenori

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nepritaria Rektorių konferencijos iniciatyvai atsisakyti reikalavimo, kad į Lietuvos universiteto rektoriaus pareigas galėtų pretenduoti tik lietuvių kalbą mokantis asmuo.

„Būtų sunku pritarti. Man atrodo, kad mes turime puikių specialistų čia, Lietuvoje, galbūt neturime Nobelio premijų, bet turėsime, bet neabejoju, kad atsisakyti savų žmonių, būtų labai jau aštru“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

Dar žiemą Lietuvos universitetų rektorių konferencija pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuoti įstatymo pataisas ir atsisakyti reikalavimo aukštųjų mokyklų rektoriams mokėti lietuvių kalbą.

Rektorių teigimu, Lietuvos universitetams pradėję vadovauti užsieniečiai rektoriai prisidėtų prie aukštųjų mokyklų tarptautiniškumo.

„Manau, kad visai laiku gimusi idėja, nes netgi stipriai internacionalizuoti pasaulio universitetai paprastai tarnauja savo šalies labui. Ir jei mes neturėsime tarptautinio personalo, negebėsime parengti savo absolventų darbui globaliomis sąlygomis. Tai – pagrindinis dalykas, kodėl reikia turėti tiek tarptautinio personalo, tiek tarptautinių studentų“, – BNS yra sakęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.

Anot jo, 2015-aisiais vykusioje Vilniaus universiteto rektoriaus atrankoje taip pat dalyvavo du kandidatai iš užsienio, tačiau jie atmesti, kaip neatitinkantys minėto reikalavimo.

Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos siūlo nesiimti radikalių permainų ir įvesti pereinamąjį laikotarpį, per kurį rektoriai iš užsienio įgytų reikiamas lietuvių kalbos žinias.

„Manytumėme, kad reikėtų galbūt ne visiškai panaikinti, bet padaryti lankstesnę tą nuostatą, kad rektoriumi ar mokslo instituto direktoriumi išrinktam užsienio valstybės piliečiui būtų nustatytas protingas terminas įgyti bazines lietuvių kalbos žinias. Bet norėdami pasiekti tarptautinio konkurencingumo turėtumėme šį barjerą padaryti ne tokį griežtą“, – BNS yra sakęs švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ trečiadienį pranešė, kad Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas ketina parengti įstatymo pataisą, kad kandidatams į rektoriaus pareigas lietuvių kalbos mokėjimas nebūtų privalomas.

„Artimiausiu metu registruosiu įstatymo pakeitimo projektą, kad lietuvių kalbos nemokėjimas nebūtų kliūtis tapti rektoriumi. Tačiau būtų įtvirtintas reikalavimas mokytis lietuvių kalbos pradėjus eiti pareigas. Rektorius užsienietis, tikėtina, būtų pasaulinės klasės figūra. Universitetui tektų „išsikaštavoti" posėdžių ir dokumentų vertimams, bet tai tikrai nėra nepakeliamos išlaidos", – laikraščiui sakė M. Adomėnas.

Nežino, ar Seimas pritars mokesčių reformai

Seimo pirmininkas mano, kad Vyriausybė artimiausiu metu pristatys esminių mokesčių sistemos pakeitimų. V. Pranckietis neprognozuoja, ar visus juos patvirtins ir Seimas.

„Kitą savaitę Vyriausybė yra pažadėjusi atnešti tuos pokyčius ir siūlomus pakeitimus mokestinėje sistemoje, kurie bus pristatyti pradžioje koalicijoje, toliau bus diskutuojama (...) Pagal tai, kiek dabar paskelbta, atrodo, kad turėtų būti esminės reformos, o ką mes patvirtinsime Seime, bus matyti po diskusijų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybės siūlymai dėl mokesčių ir pensijų sistemos reformos gali būti paviešinti balandžio 16 dieną.

Vyriausybė kovo pradžioje pranešė, kad rengiama struktūrinė reforma, apimanti mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų reformas bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.

Į koaliciją kalbina lenkus

Jeigu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga norėtų tapti valdančiosios koalicijos dalimi, ji būtų į ją pakviesta, teigia Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

„Lenkų rinkimų akcija visada buvo kalbinama į koaliciją (...). Jeigu jie nuspręs ateiti į koaliciją, jie bus pakviesti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

„Tai turėtų pasakyti pati lenkų frakcija“, – pridūrė jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga formaliai nepriklauso valdančiajai koalicijai, nors balsuodama dažnai palaiko jos siūlymus. Ji taip pat nėra pasiskelbusi opozicine Seimo frakcija, nors naudojasi opozicijos teisėmis, pavyzdžiui, yra užėmusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko postą. Pagal Seimo statutą, juo gali būti tik Seimo mažumai priklausantis Seimo narys.

Valdančiąją daugumą šiuo metu sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos. Jos parlamente turi 68 atstovus iš 141

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija turi aštuonis narius.