V. Landsbergis ragina Seimą nebesivarginti dėl Laisvės premijos

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis prašo nebesvarstyti Laisvės premijos skyrimo, parlamentui vieną kartą atmetus jo kandidatūrą.

„Seimo nariai balsavo arba nebalsavo, ir dalykas baigtas. Šiandien vėl siūlau Seimui nebesvarstyti, nesijaudinti dėl tos premijos, nes ir pinigų neimčiau, o susikaupti rimtiems valstybės darbams“,  - rašo V.Landsbergis atvirame laiške Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei.

Lapkričio pabaigoje Seimas valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą premiją skirti V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius vėliau paragino surengti pakartotinį balsavimą.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V.Landsbergis  1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V. Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.