V. Bako planuojamas verslo ir politikų ryšių tyrimas: tirti reikia, bet neaišku ką

Seimas premjero iniciatyva planuoja imtis plataus politinių partijų ir verslo grupių interesų tyrimo. Tokią tyrimo komisiją tikimasi sudaryti ketvirtadienį. Laidoje „Dėmesio centre“ – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, galimas tyrimo komisijos vadovas Vytautas Bakas.

– Pone Bakai, iki šiol panašios komisijos, kurios tirdavo su nacionaliniu saugumu, politine korupcija susijusius ir panašius klausimus, dažnu atveju būdavo viso labo politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankis. Vienos partijos, kurios valdžioje, suvesdavo sąskaitas su tomis, kurios prieš tai buvo valdžioje. Kas gi Lietuvoje iš esmės pasikeitė manant, kad šįkart tokia komisija bus kitokia?

– Suprantu šį klausimą, jis yra pagrįstas. Suprantu visuomenės nusivylimą politikų tyrimais, santykių aiškinimusi. Bet mes turime tam tikrus atvejus, ar konkretų – „Rosatom“ tyrimą, kuris niekam neturėtų kelti abejonių dėl NSGK narių principingumo, ar kad kas nors nutekino informaciją. Tyrimas buvo atliekamas labai solidžiai nepaisant to, kad, kaip vėliau paaiškėjo, pagrindinis to tyrimo herojus – vienas iš mūsų koalicijos partnerių narių. Nepaisant to, mes gynėme viešąjį interesą ir žmonių teisę žinoti. Tai yra gerasis pavyzdys, kuris paneigia galimybę, jog tyrimas, kurį inicijuoja premjeras ir kuriam surinkau parašus, gali tapti politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankiu.

– Ar jūs galvojote apie konkrečias kryptis? Ką jūs planuojate tirti? Turiu omenyje, konkrečius atvejus, o ne sritis: energetika, ūkis, įstatymų leidyba. Tarkime, „MG Baltic“ koncerno ryšiai su Liberalų sąjūdžiu – tai būtų jūsų tyrimo objektas?

– Tame nutarime, po kuriuo surinkau parašus, yra numatomi principai ir trys kryptys. Pirma – „Rosatom“ kryptis. Kitaip tariant, kas buvo už Mindaugo Basčio Lietuvoje.

– Sakote, kad M. Bastys buvo tik nurodymų vykdytojas?

– Turiu pagrindo manyti, kad jis nebuvo svarbiausias personažas. Antra kryptis – verslo įtaka politiniams procesams. Tikrai nenoriu vardyti jokių konkrečių įmonių, nes tai būtų spekuliacija, ir galiausiai nebeliktų prasmės atlikti kažkokių tyrimų. Bet, mūsų manymu, kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos.

Kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos.

– Ką jūs turite omenyje?

– Tam, kad aš atsakyčiau į šituos klausimus, man reikalingas Seimo mandatas. Jei Seimas patvirtins šią komisiją, tuomet galima kalbėti konkrečiau. Iš pastarųjų dienų įvykių mes matome, kad verslo įtaka, bandymas daryti įtaką politikai kai kuriose srityse ir sektoriuose, panašu, yra reali. Trečia kryptis – tai kai kurios strateginės valstybės įmonės. Labai konkrečios investicijos į konkrečias strategines įmones, kurios ne tik nesukūrė vertės valstybei, bet neretai sukūrė dar ir nemažos žalos.

– Ką jūs turite omenyje? Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, suskystintų gamtinių dujų terminalą?

– Strateginės įmonės yra išvardytos įstatyme. Jeigu dabar įvardyčiau konkrečias įmones nebūtų prasmės daryti tyrimą. Bet galiu pasakyti tiek, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra NSGK dėmesio centre. Jeigu mes manome, kad šiuo klausimu visiškai kontroliuojame procesus, tai, mano nuomone, nėra tikslu. Jeigu mes įsileidžiame „Rosatom“ įmones uždarinėti strateginį objektą, tai mes turim arba visiškai tą procesą kontroliuoti, arba turėtume pagalvoti apie tai, kad mūsų strateginiuose sektoriuose dirbtų patikimos įmonės ir patikimi partneriai.

– Pone Bakai, politikoje jūs jau metus – ar tai nėra pakankama patirtis suprasti, kad iš tiesų tokioje komisijoje prasidės viso labo interesų aiškinimasis? Kai kurios kitos partijos, kurios jums oponuoja, norės tirti, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio ryšius su viena stambiausių trąšų gamintojų pasaulyje, iš kur jis tapo tokiu išskirtiniu atstovu ir t. t. Visa tai užsivels ir ką jūs išsiaiškinsite?

– Tų klausimų nekilo, kol mes nepradėjome kalbėti apie mūsų antikorupcinę darbotvarkę. Mano žiniomis, R. Karbauskis to tyrimo nebijo. Jeigu Seimo nariai mano, kad šiuo klausimu yra kažkokių problemų, jie gali inicijuoti įvairius klausimus. Aš šiuo atveju kalbu apie labai konkrečius dalykus: apie neteisėtą verslo įtaką politiniams sprendimams, žalą valstybei ir taip pat mūsų energetikos sektorių, kurį labai svarbu apsaugoti. Tam, kad galėtume apsisaugoti, reikia atverti kortas.

– Bet juk Lietuvoje yra Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra ir įvairios kitos institucijos, kurių teisinė prievolė yra vykdyti įvairius tyrimus, persekioti nusikaltėlius. Jūs tokiu būdu norite išslaptinti dalį informacijos, kurios kitokiu būdu institucijos nemoka išslaptinti? Turi būti dar kažkoks tikslas, ne tik aiškintis viešai.

– Pagrindinis tikslas – viešai pateikti informaciją apie neskaidrius procesus, apie politinę korupciją.

– Jeigu yra politinė korupcija, tie žmonės turi būti persekiojami baudžiamojo proceso tvarka, o ne Seime. Ar jūs su tuo nesutinkat?

– Aš su tuo sutinku, dėl to mes teisėsaugos tyrimų nedubliuojam. Visame pasaulyje, normaliose demokratinėse šalyse vyksta politiniai tyrimai, kuomet kalbama apie strateginius, ypač svarbius valstybei ir jos raidai, interesus. Ir yra teisiniai procesai, kuomet kalbama apie konkrečius nusikaltimus. Gali būti taip, kad politinis tyrimas tampa teisinio proceso pradžia, bet dėti tarp jų lygybės ženklo negalima.

– Politinis procesas siekia politinių pasekmių. Jūs siekiate įvertinti ir tam tikrus asmenis, kurie galbūt savo laiku nepriėmė tam tikrų sprendimų ir kokia to įtaka?

– Politinis procesas visų pirma siekia skaidrumo, viešumo ir atvirumo. Manau, mūsų paskelbta antikorupcinė darbotvarkė bus neįmanoma, jeigu mes neįvardysime, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria valstybė. Tai atsakytų, kodėl mums šiandien reikia radikaliai griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, kodėl mums reikia tokių instrumentų kaip civilinis turto konfiskavimas. Tokių dalykų aiškinimasis padėtų mums rasti sprendimus, kad ateity tokios situacijos nepasikartotų.

– Pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Sutartys pasirašytos, rangovai yra, procesai vyksta, vokiška kompanija tapo rusiška ir ji dabar uždarinėja mūsų strateginį objektą – ką šioje situacijoje pakeistų Seimo tyrimas?

– Nenoriu kalbėti apie konkrečias įmones. Tiesiog negaliu to daryti.

– Prezidentė gana skeptiškai įvertino jūsų iniciatyvą ir tai turbūt esmingai komplikuoja jūsų padėtį, nes norėdami atlikti tokį tyrimą jūs turėtumėte turėti visišką svarbiausių institucijų, valdančių svarbią ir slaptą informaciją, pasitikėjimą. Tačiau tų institucijų vadovus skiria prezidentė.

– Aš girdžiu, ką kalba prezidentė. Jos nuomonė yra labai svarbi. Nepaisant to, aš visgi stengiuosi įtikinti, kad toks tyrimas yra reikalingas valstybei. Įtikinti stengsiuosi ir koalicijos tarybą. Ir dabar, ir anksčiau šiuo klausimu kalbėjausi su prezidentės patarėjais. Tikiuosi, kad man pavyks įtikinti, jog tokių tyrimų reikia mums kaip valstybei norint apsivalyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jei

jei portretas
nezinai nuo ko pradeti paklausk seno signataro buv. komjaunuolio Z.Vaisvylos tai gal jis pasakys jei neprigers baluteje kaip Kedys ar Usas.....

...

... portretas
Cha: "Tam, kad aš atsakyčiau į šituos klausimus, man reikalingas Seimo mandatas" - o jau paskui prasidės žiurkių pjautynės: kaltieji išbalinti, nekalti nuteisti... bent politiškai.

Kęstas

Kęstas portretas
Jei nekainuotų taip brangiai nuo skurdo emigruojančiai tautai, tai būtų juokinga. „Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, 2 proc. BVP gynybai užtektų, jeigu krašto apsauga šalyje būtų finansuota nuosekliai, o dabar „mums reikia ir pasivyti tam tikrą standartą, ir jį išlaikyti, kad mūsų visuomenė būtų saugi“. Saugi nuo ko? Nuo Rusijos branduolinių ginklų? Gal malonėtų ponas Bakas nuvažiuoti į Ameriką ir paaiškinti, kaip su tokiais mažais, kaip Lietuvos, pinigais amerikiečiai galėtų užtikrinti Amerikos saugumą nors nuo mažytės Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų? Kodėl jūsų galvos, mielieji, darosi panašios į užpakalius? Nes jūs nenaudojate jūsų galvas pagal paskirtį. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių