V. Adamkus: ši pabėgėlių banga – nepatikima

– Pone Adamkau, jūs aktyviai sekate tiek šalies, tiek tarptautinius politinius įvykius. Milijardierius respublikonas Donaldas Trumpas laimėjo antradienį vykusius pirminius rinkimus visose penkiose šiaurės rytų valstijose, kuriose vyko partijų balsavimai. Smarkiai padidinęs savo pranašumą, jis pareiškė laikąs save tikėtinu kandidatu į JAV prezidentus. Kaip vertinate tokią žinią?

– Turiu žengti vieną žingsnį atgal. Gyvendamas Amerikoje, turėjau progą stebėti šešis Amerikos prezidentus ir būti arti jų. [...] Paskutiniu laiku turėjau netiesioginį ryšį su prezidentais. Matydavau jų asmenybes, požiūrį į politiką.

Seku dabar vykstančius pasiruošimus prezidento rinkimams ir turiu pasakyti, kad pono Trumpo laikysena man sunkiai suprantama. Esu įsitikinęs, kad jam, vienam iš turtingiausių žmonių, kandidatavimas į prezidentus yra savotiškas žaismas. Jo pasisakymai, jo laikysena tikrai nėra prezidentinė. Tai matau visą paskutinį mėnesį būdamas Amerikoje.

Sekiau D. Trumpo kampaniją, skaičiau ir analizavau jo galimybes ir apžvalgininkų pasisakymus (net ir tos pačios Respublikonų partijos vadų). Man keista, kad jį, kai jo tokios pažiūros, tam tikra Amerikos visuomenės dalis dar laiko galimu prezidentu.

Turiu prisipažinti – visą laiką simpatizavau Respublikonų partijai. D. Trumpą matau kaip skaldytoją, o ne vienytoją. Esu tikras, Respublikonų partija suskaldyta. Kaip jiems pasibaigs, nesu tikras, bet manau, kad D. Trumpas nesurinks pakankamai delegatų, kurie atstovaus jam Respublikonų partijos konvencijoje. Ji galutinai pasirinks prezidentą. Po pirmo balsavimo neišrinkus kandidato, pati konvencija leidžia  bet kam kandidatuoti. Tada atsiras daugybė kitų kandidatų.

Turiu prisipažinti, kad net ir demokratų pusėje nematau (tai mano asmeninė nuomonė) asmenybės, į kurią pasižiūrėjęs sakyčiau – štai, yra vadovas, štai, yra Amerikos prezidentas, kuris tikrai gali būti tikru autoritetu ir tautai, ir pasauliui, kuris gali vadovauti Amerikai ypač šiuo metu, kai pasaulis, sakyčiau, yra net pavojingoje situacijoje. Vyrauja įtampa tarp Vakarų ir Rytų. Su dideliu atsargumu ir nerimu žvelgiu į lapkričio 8 d., kai bus išrinktas kitas Amerikos prezidentas.

– Norėčiau aptarti Baltijos regiono gynybą. Šiandien Zoknių aerodrome nusileido moderniausi JAV naikintuvai „F-22 Raptor“. Praėjusią savaitę Klaipėdos uoste lankėsi JAV karinio laivyno laivas naikintojas „USS Donald Cook“. Kaip vertinate šiuos padažnėjusius JAV karinės technikos vizitus?

– Su dideliu džiaugsmu, pasitenkinimu ir padėka Amerikos vyriausybei, nes tai yra aiškus užsiangažavimas, parodymas Rytų politikos vadams, kad laisvė bus ginama. [...]

Į tą poziciją amerikiečiai eina per Lietuvą ir kitas Baltijos bei Rytų Europos valstybes. Galiu tik sveikinti, dėkoti, kad Vakarai įvertino padėtį. Jaučiu, kad mūsų padėtis, kad ir kaip būtų, yra 10, o gal ir 100 kartų saugesnė, nei buvo prieš porą metų. Amerikos karių dalyvavimas, jų ginkluotės atgabenimas į Lietuvą, jų, kaip minėjote, jūros ir oro pajėgų pasirodymas šioje erdvėje ir buvimas yra tik savotiškas garantas, kad mes nesame vieni.

– Ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir viso pasaulio problema yra pabėgėliai. Prie jos sprendimų vienokiu ar kitokiu mastu prideda dagu šalių. Lietuva priims daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių iš Sirijos. Kaip vertinate Lietuvos pastangas sprendžiant šią problemą?

– Bijau, kad galiu būti neobjektyvus, nes nelaikau savęs pabėgėliu, pasitraukusiu nuo teroro veiksmų. Ši pabėgėlių banga, mano supratimu, galbūt yra nepatikima, nes, be žmonių, kurie tikrai nukentėjo nuo siaučiančio teroro, karo, naikinimo ir t. t.,  joje yra ir įsimaišiusių teroristų.

Kai kurių valstybių skeptiškumas ar atsargumas man visiškai suprantamas. Jis būtų nesuprantamas, jei būtų kategoriškai pasakyta – ne, mums nereikalingi jokie pabėgėliai, jūs gyvenkite kaip norite. Iš humaniškos pusės manau, kad ir Lietuva priima tam tikrą socialinę naštą. Lietuvoje ir taip dar tuo klausimu labai daug reikia tvarkytis. Savotišku atrankos būdu būtina rasti kelius, kaip tuos žmones čia apgyvendinti.

Turiu savo nuomonę, kad jų apgyvendinimas mūsų aplinkoje turbūt bus laikinas, nes jų tikslas – materialinė gerovė, geresnis gyvenimas. Lietuva tokio geresnio gyvenimo, kokį jie įsivaizduoja, šiandien negali suteikti, nes, mano akimis žiūrint, turime daug socialinių problemų, kurias turime išspręsti. Vertinant humaniškai, kaip žmonės, laisvi krikščionys, turime tiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, padėti.

– Šie metai – rinkimų į Seimą metai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad jo vadovaujamai vyriausybei praėję metai buvo patys sunkiausi, tačiau juos pavyko įveikti. Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad mažėja dabar valdžioje esančių partijų reitingai ir sparčiai kyla, pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas. Ji pagal reitingus šiuo metu yra antroje vietoje. Kaip manote, kas lems Lietuvos rinkėjų sprendimą šių metų Seimo rinkimuose?

– Man atrodo, kad pribrendo laikas, kai Lietuvos rinkėjas nori matyti naujus veidus. [...] Jokiu būdu nenoriu paneigti laimėjimų ir tų žmonių, kurie dirbo Seime, nuopelnų, tačiau Lietuvos žmonės turbūt yra pasiryžę arba nori naujų veidų ir naujų idėjų. Mūsų politiniame gyvenime klaidų buvo nemažai, galima sakyti, kad yra tam tikra dalis žmonių, nusivylusių ir pavargusių nuo visų nesutarimų, ieškojimų, griovimų, korupcijos.

Šiuo atžvilgiu, manau, mes vos pajudėjome į priekį metru ar dviem, nepajėgėme su tuo susitvarkyti. Biurokratija, mano giliu įsitikinimu, sunkiai pateisinama jaunoje valstybėje, turinčioje ir norinčioje žengti su moderniu pasauliu. Turime visa tai galų gale pertvarkyti. O tam reikia naujų pažiūrų, naujų idėjų, naujų žmonių. Nenustebsiu, jei Lietuvos Seimas po šių rinkimų atrodys kitaip, o tie, kurie tikrai nusivylę šiuolaikiniu tvarkymusi, ko gero, rinkimuose net nepasirodys.