URM paaiškino, kodėl Lietuva balsavo prieš D. Trumpo sprendimą

Lietuvos balsavimas Jungtinėse Tautose dėl Jeruzalės atspindi bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją, kad miesto statuso klausimas turi būti išspręstas derybų keliu, teigia Užsienio reikalų ministerija.

Šį pareiškimą ministerija penktadienio rytą paskelbė, komentuodama balsavimą už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Šiuo sprendimu Lietuva ignoravo JAV perspėjimus ir pademonstravo solidarumą su didžiosiomis ES šalimis.

„Gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Jeruzalės statuso pakartoja ankstesnių JT rezoliucijų nuostatas, kurios taip pat atspindi ir ilgalaikę bendrą ES poziciją“, – rašoma URM pranešime spaudai.

„Manome, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. Raginame, kad Jeruzalės, kaip dviejų valstybių sostinės klausimas, būtų išspręstas derybų keliu“, – teigia Lietuvos URM.

Manome, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. Raginame, kad Jeruzalės, kaip dviejų valstybių sostinės klausimas, būtų išspręstas derybų keliu.

„Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, balsavime Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje parėmė šią ne kartą išsakytą poziciją. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija nevertina nei JAV, nei kitos valstybės sprendimų, bet ragina ateityje susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų ir veiksmų, prieštaraujančių JT rezoliucijoms. Lietuva įsitikinusi, kad aktyvus JAV vaidmuo, sprendžiant Artimųjų Rytų konfliktą, yra ir bus esminis“, – teigiama komentare.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui penktadienį sakė, kad Lietuva elgėsi nuosekliai. Jis sakė, kad balsavimo negalima interpretuoti kaip balsavimo prieš JAV interesus.

„Pernelyg dramatizuota situacija, mūsų požiūriu, nes Lietuva tikrai niekada nebalsuoja prieš Jungtines Valstijas, prieš Jungtinių Valstijų, strateginio partnerio, interesus iš principo. Toje rezoliucijoje, jeigu kas nors turėtų laiko paskaityti, ji yra labai trumpa, yra tik keturi punktai, ten niekas nesmerkiama, niekas neraginama ir nevertinama. Ten yra kalba apie rezoliucijas, kurios Jungtinėse Tautose buvo priiminėjamos nuo 1967 metų, kuriose ir buvo kalbama apie Jeruzalės, kaip švento miesto, būsimos dviejų valstybių sostinės statuso nustatymą derybų keliu, dviejų šalių sprendimo derybų keliu nustatymą. To pozicijos, tie principai buvo tiesiog dar kartą pakartoti“, – dėstė L. Linkevičius.

Ketvirtadienį priimta rezoliucija „patvirtina, kad bet kokie sprendimai ar veiksmai, kuriais siekta pakeisti Šventojo Jeruzalės miesto pobūdį, statusą ar demografinę kompoziciją, neturi jokio teisinio efekto“.

Už ją ketvirtadienį balsavo 128 Jungtinių Tautų narės, prieš buvo devynios šalys, dar 35 valstybės susilaikė.

Šį sprendimą ketvirtadienį pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“. Jo komentarą perdavė prezidentės atstovė spaudai.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas iškart po balsavimo viešai pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos sprendimu, o rezoliuciją pavadino gėdinga.

D. Trumpas prieš balsavimą pagrasino, kad atsižvelgs į šalių pozicijas, spręsdamas dėl finansinės paramos.

Lietuva balsavo solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Britaniją, tačiau ES konsensuso nebuvo. Latvija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija atsižvelgė į JAV spaudimą ir susilaikė. Ukraina balsuojant nepasirodė.

Toks Lietuvos balsavimas neatitinka ligšiolinės praktikos – iki šiol šalis buvo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES, daugiausia dėl Lietuvos žydų istorijos ir siekio gauti JAV palankumą, ji paprastai būdavo toje Europos šalių grupėje, kuri balsuoja už Izraeliui palankius sprendimus.

Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu demonstruodavo griežtesnę nei Lietuva poziciją dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante.

Jungtinių Valstijų prezidentas Jeruzalę Izraelio sostine nusprendė pripažinti gruodžio pradžioje.

Izraelis Jeruzalę laiko nedaloma savo sostine, tuo metu palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savo būsimos valstybės sostine. Rytų Jeruzalę Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį karą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

linkevičius nors užuojautą

 linkevičius nors užuojautą  portretas
o galėtu linkevičius prie tokio liūdno rezultato balsuojant,nors užuojautą Trampui pareikšti

va

va portretas
va taip

...

... portretas
Taip: „Gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Jeruzalės statuso pakartoja ankstesnių JT rezoliucijų nuostatas, kurios taip pat atspindi ir ilgalaikę bendrą ES poziciją“ - pasauliniai klausimai ultimatumais nesprendžiami.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių