Universitetų jungtuvės – kas su kuo?

Tačiau daugelis rektorių ir politikų mano, kad medikus ruošiančioms aukštosioms mokykloms jungtis visgi nederėtų – geriau būtų susitelkti į didesnį finansavimą ir specialistų ruošimą Lietuvai, o ne emigracijai.

Politikų nuomonė

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis

Valstybė šiandien išlaiko įstaigas su iškaba „universitetas“

– Vienas mūsų siekių – šalies akademinio potencialo sutelkimas į 2–3 nacionalinius universitetus, kurie studijų kokybe galėtų varžytis su geriausiais regiono universitetais. Šiandien Lietuvoje veikia per 40 aukštųjų mokyklų. O geroji Vakarų šalių praktika – vienas universitetas milijonui gyventojų.

Daugelis mūsų aukštųjų mokyklų negeba pasiūlyti pakankamos studijų kokybės bei prisitraukti gabiausių studentų. Valstybė šiandien išlaiko įstaigas su iškaba „universitetas“, tačiau jų teikiamas diplomas dažnu atveju yra vertas maždaug tiek pat, kiek ir popierius, ant kurio jis atspausdintas. Vienintelis kelias į aukštojo mokslo kokybės gerinimą šiandien yra aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimas.

Ilgalaikėje perspektyvoje matome, kad Vilniuje ir Kaune galėtų veikti po vieną stiprų nacionalinį universitetą. Medicinos studijų atžvilgiu Vilniuje niekas nesikeistų, o Kaune norėtume matyti ten šiuo metu veikiančių universitetų, įskaitant LSMU, konsolidaciją į vieną aukštojo mokslo įstaigą. Studijų kokybė vienareikšmiškai gerėtų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos narė Rima Baškienė

Jungimasis turi vykti nemechaniškai

– Jungimasis turi vykti nemechaniškai, aritmetinio skaičiavimo būdu, bet pajaučiant visas įmanomas žalas. Į regioninių universitetų išlikimą reikėtų pažvelgti atsakingai iš to regiono pozicijų. Šiaulių, Klaipėdos universitetai turėtų būti vertinami. Ne tik to krašto žmonės turėtų suprasti, ką tam regionui reiškia turėti universitetą. Naujasis Seimas, Švietimo ir mokslo komitetas žiūrės ypač atsargiai.

Bendrojo profilio universitetai turėtų galvoti apie konsolidavimąsi. Reikia vertinti ne tik šią dieną, bet ir demografinę situaciją, kuri mūsų laukia. Medicinos sritis ypač svarbi, todėl reikia sudaryti geresnį finansavimą, sąlygas, kad parengtume specialistus ne užsieniui, o Lietuvai. Jungti tikrai nederėtų, reiktų galvoti, kaip sustiprinti. 

Socialdemokratų partijos narė Orinta Leiputė

Reikalinga politinė valia

– Susijungus universitetams didžiausias privalumas būtų konkurencingumo didėjimas, nes šiuo metu per didelis studentų programų skaičius, kai kurios nesulaukia studentų. Norėtųsi, kad regionuose išliktų universitetinės mokyklos. Reikia pagalvoti dėl Šiaulių, Klaipėdos, ar reikia tiek universitetų Kaune ir Vilniuje, galbūt verta konsoliduoti juos.

KTU, LSMU, VDU ir VU bendradarbiavimas yra sveikintinas ir tam reikėtų padėti – valstybės institucijos turėtų skirti finansavimą. Dėl VDU jungimosi su LEU yra atlikti tam tikri darbai. VDU yra sudaręs konsorciumą su ŠU ir KU. Tam tikri žingsniai padaryti, tačiau reikėtų tai tęsti

Kalbant apie KTU ir LSMU jungimąsi, pradedamos LSMU Slaugos fakulteto statybos, todėl reikėtų pažiūrėti, ar tai nesidubliuoja su kolegijos veikla, kad nebūtų eikvojamos valstybės lėšos. Kauno kolegija šiandien ruošia slaugytojus, todėl manau, kad turėtų skirtis slaugytojų lygmenys – dubliavimosi neturėtų būti. Nepakanka vien aukštųjų mokyklų sprendimų, čia reikalinga ir politinė valia.

Rektorių nuomonė

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas

Aukštųjų mokyklų konsolidacija būtina

– Siekiant aukštojo išsilavinimo kokybės aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija yra būtina – tokiu būdu mažėtų netikslingai panaudojamų valstybės lėšų kiekis, didesnis finansavimas būtų skiriamas mokslui, kuriančiam didelę pridėtinę vertę šalies ūkio raidai. Kartu atsirastų galimybė didinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, kurie, lyginant su užsienio universitetais, Lietuvoje nėra konkurencingi.

Didesnės finansinės galimybės VU atvertų kelią dar labiau kelti priėmimo kartelę, užtikrinti reikiamą dėstytojų kompetenciją, kadangi gabiausiems studentams reikalingi ir aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai.

Jeigu aukštoji mokykla nekuria didelės pridėtinės vertės, jos jungimas niekam nebus naudingas – tokią aukštąją derėtų reorganizuoti, perkeliant vertingas veiklas į kitas aukštąsias mokyklas. Esama medikų rengimo centrų Vilniuje ir Kaune situacija tenkina rinkos poreikius, o tam tikrų krypčių medikų regionuose vis dar trūksta. Todėl vertėtų diskutuoti ne apie medikų rengimo infrastruktūros mažinimą, bet apie sąlygų sudarymą dirbti jiems Lietuvoje neemigruojant, rezidentų stipendijų kėlimą, studijų kokybės užtikrinimą.

VU, kaip lyderiaujanti mokslo institucija Lietuvoje, neplanuoja su kuo nors jungtis, esame nusiteikę spręsti vidinius iššūkius – dar labiau kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, pritraukti daugiau gabių užsienio studentų. Tam turime pakankamą potencialą ir matome galimybes tobulinti esamas sąlygas, nors šiuo metu ir stringa VU Medicinos fakulteto mokslo centro statybos finansavimas.

LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas

Svarbu sukurti tarptautiniu mastu konkurencingas institucijas

– Investicijos į aukštąjį mokslą esant tokiam plačiam tinklui bei akademinio ir mokslinio potencialo išskaidymas negarantuoja aukščiausios mokslo bei studijų kokybės ir mūsų aukštojo mokslo konkurencingumo tarptautiniu mastu. Todėl galime daryti išvadą – norint turėti pasauliniu mastu konkurencingas aukštojo mokslo institucijas, būtina konsoliduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą.

Tai įrodo ir jau turima LSMU patirtis – sujungę Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją galime dar labiau skatinti aukštojo mokslo pažangą, garantuojame aukštesnę studijų kokybę, veiklos efektyvumą ir, žinoma, tarptautiškumą. Stebint pastaruoju metu dažnus užsienio universitetų jungimosi pavyzdžius, matyti tendencija, kad tokie procesai vykdomi, kai valstybės dėmesys studijų ir mokslo kokybei bei investicijos į aukštųjų mokyklų plėtrą būna ypač padidėję.

Nemanau, kad būtent tik gydytojus rengiantiems universitetams tikslinga susijungti. Svarbiau sukurti tarptautiniu mastu konkurencingas studijų, tyrimų ir inovacijų institucijas, kurios pritrauktų gabius studentus, aukščiausio lygio dėstytojus ir mokslininkus.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas

Mechaninis jungimasis negarantuoja kokybės

– Universitetų jungimąsi vertinčiau teigiamai, tačiau mechaninis jungimas negarantuoja kokybės. Jeigu mes sujungsime du silpnus universitetus į vieną darinį, negausime vieno stipraus. Reikia galvoti, kaip universitetus reorganizuoti iš vidaus. Kokybės, situacijos, mokslininkų ir pedagogų atžvilgiu reikia optimizuoti, kad universitetai mažiau konkuruotų, daugiau bendradarbiautų.

Šiuo metu jie paskendę konkurencinėse kovose dėl krepšelių. Išskirčiau sostinės fenomeną, nes daugelis krepšelių nukeliauja ne dėl to, kad ten geresnė kokybė, bet todėl, kad yra sostinės trauka, kultūrinis klimatas, didesnės galimybės įsidarbinti, geresnė gyvenimo kokybė. Į regiono klausimus tūrėtų būti atsižvelgta. Jungiantis būtų mažiau fragmentacijos, galėsime sustiprinti mokslo ir studijų kokybę.

Kitas žingsnis galėtų būti kolegijų, profesinių mokyklų segmento peržiūrėjimas, taip pat mokslinių tyrimų institutų tinklas, kuris šiandien neefektyvus. Jungimasis numatomas 2020–2025 m., bet tai daryti reikėtų greičiau. Gali suveikti lietuviškas fenomenas, kai kiekvienas į savo pusę traukia, nenori rasti bendrų sprendimų. Dar viena baimė, kad studentai, įstoję į aukštąją mokyklą, vėliau atsidurs kitoje. Reikėtų padirbėti šioje srityje, kad studentams nebūtų nusivylimo. Savo universiteto optimizacijos konkrečių minčių neturime.

Buvome susitikę su ŠU, VDU ir LEU. Pamatėme, kad bendri interesai yra pedagogų rengimas – turėtume šią sritį optimizuoti galbūt centralizuotai, per valstybės užsakymus ar studentų krepšelius. LSMU turi slaugą, kineziterapiją, rekreaciją, turizmą – čia matome gerą perspektyvą. Klaipėda yra regionas, kurį siejame su sveikata, sveiku gyvenimo būdu, sportu. LSMU su kitu universitetu galėtų jungtis per programas, kurios analogiškos ar panašios.